100-ąjį kartą prieš Kalėdas kraujo paaukojęs donoras: tai dar ne pabaiga, kol sveikata leis, tol mano donorystės kelias ir nesibaigs

Prieš pat gražiausias metų šventes 67-erių Rimantas Daunoravičius kraujo paaukojo 100-ąjį kartą. Jubiliejinei donorystei į prekybos centre CUP esantį Nacionalinio kraujo centro (NKC) padalinį atvykęs vyras tikino, kad ties tuo jo donorystės kelias dar nepasibaigs.

„Tai dar ne pabaiga, kol sveikata leis, tol ir būsiu kraujo donoru, nes tai jau tapo mano gyvenimo dalimi. Jeigu tik bus reikalingas mano kraujas, jei kreipsis, aš visada aukosiu“, – sakė R. Daunoravičius.

Gruodžio 22 d. 100-ąjį kartą kraujo aukojęs vyras sako, kad nepaisant to, jog donorystė jam jau seniai yra įprastas dalykas, prieš šį kartą – jautė jaudulį.

„Neslėpsiu, šiam kartui tikrai ruošiausi, jo laukiau, net ir jaudulį jaučiau ir tikrai keistoka, kad va jau 100-ą kartų, jau trys skaičiai, o nebe du. Niekad negalvojau apie tai, kiek kartų norėčiau tapti kraujo donoru, tačiau nemeluosiu, donacijų skaičiui vis didėjant, vėliau toks kaip ir azartas jau atsirado.

Įsiminė vienas įvykis, kai buvau aukojęs kraujo jau beveik 80 kartų ir vienas jaunas gydytojas pamatęs tą skaičių pusiau juokais pasakė: varyk iki šimto. Tai tą ir padariau“, – juokiasi Rimantas.

19 metų – jau tiek laiko R. Daunoravičius yra aktyvus kraujo donoras. Anot vyro, jis po 5-6 kartus per metus kraujo pradėjo aukoti nuo 2004 metų. Tai daryti jį paskatino mamos liga.

„Mano mama, kuriai dabar 94 metai, turi problemų su krauju, jai ne kartą buvo perpiltas kraujas. Perpylus kraują apie pusę metų tų problemų nelieka, mažakraujystė jai nediagnozuojama, ir visa tai yra žmonių aukojančių kraują dėka. Turbūt tai labiausiai ir paskatino tapti kraujo donoru, mamai kažkas duoda, o aš taip pat aukoju ir padedu kitiems. Mano nuomone, tada toks kaip ir balansas atsiranda“, – sako R. Daunoravičius.

Rimantas nėra vienintelis kraujo donoras savo šeimoje. Anot pašnekovo, jo abu sūnūs bent 2-3 kartus per metus taip pat prisideda prie gyvybių gelbėjimo.

„Jie nuo mažens žinojo, kad aš esu donoras, metai bėgo ir kažkada jie patys nusprendė tokiais tapti. Smagu, kad jie tą daro ne vieni, eina kartu su draugais ir jų šeimomis. Taip gaunasi, kad gerumas užkrečiamas turbūt yra“, –  šmaikštauja R. Daunoravičius.

Vyras įsitikinęs – būti kraujo donorais turėtų visi galintys tai daryti.

„Daugelyje operacijų ar ligų atvejų yra reikalingas papildomas kraujas, o iš kur jis atsiras, jei nebus aukojančių? Manau, būtent dėl šios priežasties, visi galintys tapti kraujo donorais, turėtų aukoti, mes niekada nežinom, kada to kraujo prireiks mums ar mūsų artimiesiems.

Tas suvokimas, kad aš kažkam padėjau, tikrai pagerina ir pačio donoro psichologinę sveikatą. Bent jau man šis jausmas, šis žinojimas, kad galbūt būtent mano kraujas išgelbėjo kažkieno gyvybę, suteikia tokią tarsi vidinę ramybę“, – džiaugiasi pašnekovas.

Tikintiems mitais apie kraujo donorystę Rimantas sako, kad bijoti dėl savo sveikatos tikrai nėra ko.

„Aš esu puikus pavyzdys, kad kraujo aukojimas nekenkia, 100-asis kartas, o esu sveikas, kaip ridikas. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nei karto nesu pasijautęs blogai po donorystės, kaip tik iš kažkur vis atsirasdavo dar daugiau jėgų ir sveikatos. Tiesiog reikia ryžtis pirmam kartui, tas pirmasis kartas ir parodys, kaip tavo kūnas reaguoja į donorystę. Didžioji dauguma, po donorystės jausis puikiai, na o tada jau prasidės ir jų ši graži kraujo donorystės kelionė“, – sako R. Daunoravičius.

Rimantas tikina, kad visus 100-ą kartų kraujo aukojo būtent NKC padaliniuose. „Visada taip šiltai priimtas aš ten būnu, žinokit jau, kaip savas ten jaučiuosi“, – juokiasi vyras.

Lietuvos gyventojams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba netekus 60–100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

„Ne dėl dovanų ar pensijos žmonės aukoja kraują, man tai yra labiau, kaip toks liudijimas, kad davei kraujo. Žinoma, labai malonu, kad paaukojus kraujo 40 kartų tampi Garbės donoru, esi apdovanojamas. Tuomet turi galimybę pabūti tarp tokios pačios mąstysenos žmonių, susitinki su donorais, kurie taip pat aktyviai aukoja kraują. Garbės donorų apdovanojimo šventė bei vėliau gaunama papildoma pensija suteikia tokio suvokimo, kad valstybė vertina tavo pastangas, kad esi gerbiamas už donorystę“, – džiaugiasi R. Daunoravičius.

Lietuvoje donorystė leidžiama nuo 18 iki 65 metų, tačiau NKC primena, kad donorais gali būti ir vyresni nei 65-erių, kurie iki tol buvo sėkmingai davę kraują ar jo komponentus. Tiesa, tam jau turi būti suteiktas gydytojo leidimas.