DUK

Kraujo donoru gali tapti sveikas 18–65 metų žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg ir turintis galiojantį asmens dokumentą. Pirmą kartą kraujo aukoti galima iki 60 metų. Prieš donorystę svarbu būti pavalgius ir išgėrus daugiau vandens. Atvykus į kraujo donorystės vietą, donoras užpildo anketą, jam atliekamas hemoglobino testas, o vėliau vyksta gydytojo patikra.

Norint pretenduoti į Garbės donoro vardo suteikimą, reikia būti neatlygintinai paaukojus kraujo ne mažiau kaip 40 kartų. Į šį skaičių įtraukiamos tik neatlygintinos kraujo donorystės nuo 1997 metų. Tuomet galima teikti prašymą dėl Garbės donoro vardo ir antro laipsnio valstybinės pensijos. Plačiau: https://kraujodonoryste.lt/informacija-donorams/donoru-apdovanojimai/

Kai kurie vaistai netrukdo donorystei, tačiau kiti gali būti kliūtis. Sprendimą kiekvienu atveju priima atranką vykdantis asmuo, įvertinęs vaisto tipą ir sveikatos būklę.

Esant lengvoms alergijoms – galima, tačiau jei alergija ūmi ar gydoma stipriais vaistais, donorystė gali būti laikinai negalima.

Po profilaktinio odontologo vizito reikia palaukti 48 val., po danties rovimo – 2 sav. Po nedidelių chirurginių intervencijų paprastai reikia palaukti 1 mėn., po didesnių – 4 mėn. .

Po didesnių chirurginių operacijų – praėjus 4 mėn., po smulkesnių – 4 sav. ar daugiau, priklausomai nuo būklės. Po nėštumo – 6 mėn. Po endoskopinių tyrimų, kolonoskopijos – 4 mėn.

Labai aukštas hemoglobinas gali būti kontraindikacija. Sprendžia gydytojas pagal normos ribas ir bendrą sveikatos būklę. Normos ribos – moterims >125g/l, vyrams - >135 g/l.

Po odos pažeidžiančių procedūrų, įskaitant tatuiruotę, auskarų vėrimą ar mikropigmentaciją, turi praeiti 4 mėnesiai.

Po daugumos vakcinų (COVID-19, gripo) – 48 val. Jei nepasireiškia simptomai. Po gyvų vakcinų (pvz., tymų) – 2–4 sav.

Kraujo galima aukoti kas 60 d., tačiau moterys per einamuosius metus (ne kalendorinius) kraujo gali aukoti ne daugiau nei keturis kartus, todėl moterims rekomenduojame duoti kraujo kas 3 mėn.

Ne, tai nerekomenduojama dėl saugumo – kraujodaros sistemai reikia laiko atsistatyti.

Registruotis galima per mobiliąją programėlę ,,Mano kraujas“, taip pat galima atvykti be išankstinės registracijos.

Tai galima padaryti prisijungus prie donorystės programėlės ,,Mano kraujas“.

Reikia susisiekti su Nacionaliniu kraujo centru el. paštu arba telefonu bei nurodyti netikslumus.

Jeigu negaunate laiško apie netinkamumą – vadinasi, kad kraujas tiko ir buvo panaudotas. Donorystės programėlėje ,,Mano kraujas“ paspaudę ant savo donacijos, galite matyti kur kraujas buvo pristatytas.

Taip, jei nustatomas infekcinis žymuo, donoras informuojamas asmeniškai (laišku) ir kviečiamas papildomiems tyrimams.

Įprasta donorystė – viso kraujo paėmimas. Trombocitų donorystė – specialus procesas, kai paimami tik trombocitai, o likęs kraujas grąžinamas.

Ne, Nacionaliniam kraujo centre galima atlikti tik viso kraujo donacijas.

Esant aktyviai pūslelei (herpes), donorystė laikinai negalima – po simptomų išnykimo turi praeiti 2 sav .

Gali būti laikini simptomai – silpnumas, galvos svaigimas. Jei jie tęsiasi ar stiprėja – rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Taip, pagal LR Kraujo donorystės įstatymą, kraujo donoras turi teisę būti atleistas nuo darbo kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną išvykti į kraujo donorystės įstaigą. Ar mokėti už laisvą dieną sprendžia darbdavys pagal vidaus taisykles.

Donorams dažnai įteikiamos simbolinės dovanos. Garbės donorams – pažymėjimai ir apdovanojimai.

Reikia kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą su prašymu dėl pažymos išdavimo.

Iš pradžių donorui turi būti suteiktas Garbės donoro statusas, tuomet jis gali kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos skyrimo.

Nors hemoglobinas gali būti normos ribose, mažas feritino kiekis rodo sumažėjusias geležies atsargas. Tokiu atveju kraujo donorystė gali dar labiau sumažinti geležies atsargas, todėl rekomenduojama donorystę atidėti, kol feritino lygis stabilizuosis. Galutinį sprendimą kiekvienu atveju priima donorų atranką atliekantis specialistas.

Jei vartojate geležies papildus ar jums buvo atlikta intraveninė geležies infuzija dėl feritino ar hemoglobino trūkumo, kraujo donorystė laikinai nerekomenduojama. Paprastai kraują galima dovanoti ne anksčiau kaip po 1 mėnesio, kai savijauta gera ir kraujo rodikliai stabilūs. Galutinį sprendimą priima donorų atranką atliekantis specialistas.

Kraujo donorų registre (KDR) fiksuojamos visos donacijos nuo 2012 metų. Jei dalis donacijų buvo atlikta anksčiau, informacija saugoma atitinkamų kraujo centrų archyvuose. Kreipiantis dėl apdovanojimų ar Garbės donoro vardo gali reikėti pateikti išrašą iš to kraujo centro, kuriame donacijos buvo atliktos.

Visiems, pirmą kartą kraujo duodantiems žmonėms, yra nustatoma kraujo grupė. Tai atliekama paimant kelis lašelius kraujo iš piršto prieš kraujo donorystės procedūrą.

KELL teigiama kraujo grupė yra gana reta, o tokio kraujo poreikis – mažesnis ir labiau specifinis. Todėl prieš atvykstant kviečiame paskambinti į kraujo surinkimo punktą, į kurį planuojate vykti - specialistai informuos, ar šiuo metu toks kraujas reikalingas. Daugiau informacijos apie KELL + antigeną galite rasti čia: https://www.facebook.com/kraujodonoryste/photos/a.131742446845293/6269019246450885/

Po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pranykimo dienos, turi praeiti dvi savaitės

Taip, kitos šalies pilietis gali būti kraujo donoru Lietuvoje. Tarp donorų yra žmonių, kurie laikinai dirba ar mokosi mūsų šalyje bei tęsia savo donorystę Lietuvoje.

Jei žmogus sirgo kraujo liga, kraujo donoru negali būti, nes tai gali pakenkti donoro sveikatai.

Jei žmogus yra sirgęs vaikystėje, kai dažnai persergama hepatitu A, tai yra dažniausiai su maistu plintantis hepatitas, tuomet nėra pavojaus ir galima tapti kraujo donoru. Jei asmuo persirgo pvz. paauglystėje, nes vartojo psichotropines medžiagas arba turėjo nesaugių lytinių santykių, arba užsikrėtė per kraują, tuomet negalima tapti KD.

Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėms visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių. Daugiau nei 15 metų Lietuvos kraujo centrai kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o absoliučiai visa tvarsliava ir kitos medicininės priemonės – pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, naudojamos tik vieną kartą, baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda. Todėl labai atsakingai dezinfekuojama dūrio vieta, o tai atliekantis personalas dėvi vienkartines pirštines. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir akcijose vykstančiose miestų aikštėse specialiose palapinėse ar kitų išvykų metu.

Šiuo atveju sprendžia gydytojas donoro apžiūros metu, nes atsižvelgiama, kokiais kiekiais vartojami medikamentai ir kokie. Donore tikrai galite būti.