Kas mes esame
VšĮ Nacionalinis kraujo centras įkurtas 2003 metais, sujungiant viešąsias įstaigas Vilniaus kraujo centrą ir Klaipėdos kraujo centrą. Vykdant LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą, 2006 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo veiklą ir Panevėžyje. Tai didžiausia kraujo donorystės įstaiga mūsų šalyje.
Nacionalinio kraujo centro veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą; aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas krauju ir jo komponentais, diegti Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus, skatinti neatlygintiną kraujo donorystę.
Vizija –
VšĮ Nacionalinis kraujo centras – lyderiaujantis ir nuolat atsinaujinantis kraujo centras, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus kraujo centrams ir jų veiklai, ruošiantis saugų kraują ir jo komponentus iš neatlygintinų donorų kraujo.
Misija –
Nuolat ir laiku aprūpinti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiu, kokybišku krauju ir jo komponentais.
2009 m. VšĮ Nacionalinis kraujo centras tapo pirmąja kraujo donorystės įstaiga, įvertinta pagal ISO 9001 standarto reikalavimus. ISO 9001 – tai tarptautinės standartų organizacijos kokybės vadybos sistemų standartai, kurie suteikia galimybę perimti geriausią pasaulyje praktikoje pasitvirtinusią vadybos patirtį.
Nacionaliniame kraujo centre dirbantys specialistai ima donorų kraują, gamina kraujo komponentus ir aprūpina jais asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei pacientus. Centre kaupiami ir analizuojami duomenys apie kraujo donorus, recipientus bei kraujo komponentus.
2003 metais Nacionalinis kraujo centras pradėjo įgyvendinti Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programą, kurios pagrindinis tikslas buvo palaipsniui pereiti prie neatlygintinos kraujo donorystės. Pasaulio sveikatos organizacija visoms šalims rekomendavo iki 2020 metų pasiekti šimtaprocentinę kraujo donorystę. VšĮ Nacionaliniame kraujo centre šis siekis buvo realizuotas kur kas anksčiau – 2017 metais.
2005 m. Nacionaliniame kraujo centre visų donorų kraujas pradėtas nuolat tirti molekulinės biologijos laboratorijoje „NAT“. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas – pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas. Tai pirmoji tokia kraujo centrų laboratorija Lietuvoje. Laboratorijoje tiriama ŽIV1 RNR/ HBV DNR/ HCV RNR- (tyrimo metu nustatomos ŽIV1, hepatito B, hepatito C virusų DNR (dezoksiribonukleininės) ir RNR (ribonukleininės rūgštys).
Kraujui iš donoro imti naudojamos tik aukštos kokybės sterilios vienkartinės priemonės. Tyrimai, skirti nustatyti, ar kraujas tinkamas perpilti, yra tokie patys, kaip atliekami kraujo donorams Europos šalyse.
Kraujo komponentams ruošti naudojamos šiuolaikinės optinės sistemos, sterilaus plastikinių konteinerių sujungimo aparatai. Pagaminti kraujo produktai saugomi šaldytuvuose, žemos temperatūros šaldikliuose, specialiuose inkubatoriuose – maišytuvuose.
Nacionalinio kraujo centro teikiamų paslaugų kiekis ir apimtys planuojamos priklausomai nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų kraujo komponentų užsakymų.
Nacionaliniame kraujo centre dirba daugiau kaip 100 darbuotojų – gydytojai, medicinos biologai, bendrosios praktikos slaugytojai, klinikos laborantai ir kiti specialistai.
Pirmosios žinios apie kraujo perpylimą Lietuvoje randamos 1875 m. Vilniaus medicinos draugijos protokoluose. Pirmuosius kraujo perpylimus tarpukario Lietuvoje, Kaune, atliko prof. V. Kuzma chirurginėje klinikoje, o 1926 m. ir prof. P.Mažylis akušerijos klinikoje.
1934 m. profesorių V.Kuzmos ir P.Mažylio pastangomis Kaune, prie Raudonojo kryžiaus ligoninės, buvo įsteigtas Kraujo perpylimo punktas. Čia buvo donorų sąrašai su jų adresais ir esant reikalui buvo galima rasti donorą ir iš jo pirkti kraujo.
Karui pasibaigus, 1945m. stotis pervadinta Respublikine kraujo perpylimo stotimi, turinčia filialą Vilniuje.
1946 m. balandžio 14 d. LTSR Respublikinė kraujo perpylimo stotis LTSR sveikatos apsaugos ministro prof. S.Banaičio įsakymu Nr.144 perkeliama iš Kauno į Vilniaus klinikinę ligoninę (Radvilų g. 3) Sveikatos apsaugos ministro prof. St.Banaičio įsakymais paskirti pirmieji trys Respublikinės Vilniaus miesto Kraujo perpylimo stoties darbuotojai – stoties vedėjas medicinos tarnybos papulkininkis Gdalij Salamonavič Levin, gydytojas Anatolij Iliodorovič Gamper ir stoties buhalterė Sofija Mažonienė. Pirmasis pinigų išmokėjimo žiniaraštis liudija , kad stoties vedėjui išmokėta – 1533 rb. 07 kap., gydytojui – 907 rb. 67 kap., buhalterei- 471 rb.15 kap.
1946 m. Respublikinei kraujo perpylimo stočiai skiriama 433 000 litų sąmata ir nustatomas 18 etatinių darbuotojų skaičius.
1951 m. Respublikinė kraujo perpylimo stotis perkeliama į Vilniaus m. 1-ąją polikliniką Stalino pr. 27 (dabar Gedimino pr.)
1956 m. Respublikinė kraujo perpylimo stotis perkeliama į naujai pastatytas patalpas Žolyno g. 14 (dabar – 34).
1946 – 1990 m. – Respublikinė kraujo perpylimo stotis 1990-08-16 pavadinimas keičiamas į Respublikinį kraujo centrą „Kraujas” 1997-09-01 Respublikinis kraujo centras „Kraujas” tampa valstybine įmone Respublikinis kraujo centras „Kraujas”.
1997-11-17 pavadinimas keičiamas į viešąją įstaigą Vilniaus kraujo centras Nuo 2003-12-23 Vilniaus kraujo centras reorganizuotas į viešąją įstaigą Nacionalinį kraujo centrą.
Turite klausimų?
Turite klausimų mums? Nerandate norimo atsakymo DUK skiltyje? Norite susisiekti donorystės ar savanorystės klausimais? Užpildykite žemiau esančią formą ir mes su Jumis susisieksime!
Klausti
