Terminas „blogos venos“ nereiškia, kad žmogaus venos yra blogos tiesiogine prasme. Kiekvienam žmogui turimos venos yra pačios geriausios, jomis sėkmingai teka kraujas, atlikdamas savo funkcijas. Tam, kad donoras galėtų duoti kraują, venos turi būti tinkamos. Šis žodis venoms apibūdinti tiktų geriau. Dėl kraujo paėmimo problemų nekyla, kai venos plačios, gerai matomos. Net ir gilau pasislėpusios venos, jei jų spindis pakankamas, kraujo paėmimui netrukdo. Donacijai skirtos adatos spindis yra gerokai didesnis, kraujo maišas turi prisipildyti per tam tikrą laiką. Mūsų personalas įvertina numatomo donoro galimybes. Jei venos smulkios ir trapios - didesnė pakraujavimo iš trapios venos po oda tikimybė, dėl lėtos tėkmės gali prailgėti kraujo paėmimo laikas arba kraujas gali sukrešėti ir t. t., t. y. donacija gali nebūti sėkminga.

Donoro pulsas turi būti ritmiškas, jo dažnis - nuo 50 iki 100 kartų per minutę. Sistolinis arterinis kraujo spaudimas - 180-100, diastolinis - 100- 50 mm Hg.

Kiekvieno žmogaus kraujo ląstelės eritrocitai savo paviršiaus apvalkale turi tam tikrus darinius, kurie vadinami antigenais. Šių antigenų yra labai daug ir jie pagal savo sudėtį suskirstyti į tam tikras sistemas, kurios vadinamos kraujo grupėmis: ABO, Rh, Kell ir kitos. Po ABO ir Rh kraujo sistemų Kell sistema yra svarbiausia. Kell antigenas neturi įtakos žmogaus sveikatai. Kraujo grupių antigenai yra genetiškai paveldimi, o tai reiškia, kad tam tikra tvarka perduodami iš tėvų vaikams, todėl vaikai gali paveldėti ir Kell antigeną. Pagal ABO, Rh, Kell kraujo grupes parenkamas ligoniui tinkamas kraujas. V. Voroneckienės mokomojoje knygoje „Kraujo grupės“ rašoma, kad Kell antigeną turi apie 9 proc. baltosios ir 2 proc. juodosios rasės žmonių. Kell antigenas yra stipraus imunogeniškumo. Jei Kell antigeną turinčio kraujo perpilama tiems, kas šio antigeno neturi - pasigamina antikūnai. Todėl daugelyje šalių nerekomenduojama perpilti kraujo su Kell antigenu vaikams, jaunoms moterims, sergantiems onkologinėmis ir kraujo ligomis, nes sukelia neigiamą organizmo reakciją. Kell antigeną 1946 m. nustatė R.A.Coombsas ir bendradarbiai. Kell terminas kilo iš pavardės paciento, kurio kraujo serume buvo aptiktas antikūnas prieš Kell antigeną.