Dabar Kraujo donorų registro informaciją apie apsilankymus kraujo donorystės įstaigose galima nemokamai pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus (https://shorturl.at/r9AM1)

Prisijungus galima užsakyti pažymą, kurioje nurodoma, kada, kur ir kiek kartų buvo duotas kraujas.

Pateikiama informacija apie apsilankymus kraujo donorystės įstaigose nuo 2012 m. balandžio 1 d., t. y. nuo Kraujo donorų registro veiklos pradžios.

Ankstesnių metų duomenys yra saugomi kraujo centrų duomenų bazėje.

Prisijunk, gauk informaciją ir stebėk savo gerų darbų statistiką!

Nacionalinis kraujo centras (NKC) 2024 metais šalies gydymo įstaigoms pristatė daugiau nei 75 tūkst. kraujo komponentų maišelių, iš kurių daugiau nei 5200 buvo kraujo plazma. Ji yra itin svarbi, nes padeda gydyti traumų sukeltus sužalojimus ar kraujavimą, įvykstantį sudėtingų operacijų metu. Vien Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pernai jos prireikė keliems šimtams pacientų. Kaip pastebi gydytojai, nors šiuolaikinėje praktikoje vis plačiau naudojami farmacijos kompanijų gaminami vaistai, daugeliu atvejų tinkamas gydymas be šviežiai šaldytos plazmos būtų neįmanomas.

 NKC duomenimis, per 2024 metus iš donorų paaukoto kraujo iš viso buvo atskirta virš 70 tūkst. maišelių kraujo plazmos. Gydymo įstaigoms pristatyta 1440 litrų kraujo plazmos, o 28 tūkst. litrų, kuri nepanaudota Lietuvos pacientų gydymui, buvo parduota tarptautinėms farmacijos bendrovėms bei gautos pajamos sėkmingai investuotos į kraujo donorytės skatinimą šalyje.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, traumų ir lūžių gydymas medicinoje, panaudojant kraujo plazmą, yra vienas iš produktyviausių šio kraujo komponento panaudojimo būdų, šalia medikamentų gamybos, plastinės chirurgijos.

Pasak jo, kraujo komponentų poreikis šalies gydymo įstaigose išlieka didelis nepriklausomai nuo metų laiko. Tiesioginis kraujo komponentų tokių kaip kraujo plazmos panaudojimas yra labai svarbus, nes padeda gydyti sudėtingas ligas.

„Pirmiausia norime padėkoti esamiems kraujo donorams už jų geraširdiškumą ir aktyvumą. Taip pat skatiname ir visus kitus nelikti abejingais bei užsukti į artimiausią kraujo donorystės padalinį paaukoti kraujo. Atvykdami paaukoti kraujo užtruksite vos keliasdešimt minučių, bet padarysite didžiulį darbą. Mat, pavyzdžiui, kraujo plazma padeda sklandžiai gydyti kraujo krešėjimo faktorių trūkumą, įvairius kraujo krešumo sutrikimus, gausų kraujavimą ir kitas sudėtingas būkles“, – pabrėžia NKC direktorius.

Viena iš gydymo įstaigų, kuriai NKC tiekia kraujo plazmą bei kitus kraujo komponentus yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).

RVUL skaičiuoja, kad 2024 metais, ligoninėje buvo atlikta 700 vienetų šviežiai šaldytos plazmos transfuzijų – tai medicininės procedūros, kurių metu žmogui per veną suleidžiama kraujo plazma.
Pasak RVUL anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovo prof. dr. Sauliaus Vosyliaus, šviežiai šaldytos plazmos transfuzijoms naudojimas per pastarąjį dešimtmetį kiek sumažėjo, nes klinikinėje praktikoje pradėti naudoti farmacijos kompanijų gaminami kraujo krešėjimo faktorių koncentratai.

Vis tik, kaip akcentuoja S. Vosylius, ateityje šviežiai šaldytos plazmos poreikis ir toliau išliks.

„Kraujo krešėjimo faktorių koncentratus galima greičiau ir lengviau paruošti skyrimui, jie turi ilgesnį galiojimo terminą, patogiau saugomi ir naudojami. Kita vertus, šviežiai šaldytos plazmos poreikis klinikinėje praktikoje ateityje vis tiek išliks nemažas, nes kai yra įvykęs ar vyksta masyvus kraujavimas ir būtina atstatyti netenkamą kraujo tūrį, neužtenka papildyti vien tik atskirais krešėjimo faktoriais“, – pasakoja jis.

Vosylius taip pat pabrėžia, kad visiškai neturint šviežiai šaldytos plazmos, tinkamas gydymas daugeliui pacientų būtų labai sudėtingas.

„Kraujo plazmos poreikį dalinai būtų galima sumažinti skiriant krešėjimo faktorių koncentratus – protrombino komplekso, fibrinogeno, o netektą kraujo tūrį papildant kitais infuzuojamais tirpalais. Vis tik, dėl tokios neoptimalios taktikos, tikėtina, atsirastų kitų sunkių komplikacijų rizika“, – sako RVUL gydytojas.

Kaip po kraujo plazmos transfuzijų dažniausiai jaučiasi pacientai ir ar visais atvejais visiems ji yra tinkama?

 „Šviežiai šaldyta plazma transfuzijai pacientui parenkama pagal jo ir donorinio kraujo grupių (ABO) suderinamumą. Pacientui transfuzuota plazma įprastai tiesiogiai nedaro įtakos savijautai, retai gali pasitaikyti alerginių reakcijų. Paciento būklė ir jos sunkumas prieš transfuziją, priežastys dėl ko reikėjo plazmos transfuzijos nulemia tiesiogiai plazmos transfuzijos veiksmingumą“, – pasakoja S. Vosylius bei priduria, kad specialių rekomendacijų po plazmos transfuzijos nėra, tačiau pagal numatytas bendrąsias taisykles yra stebimi paciento gyvybinių funkcijų rodikliai.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Tad NKC kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius paaukoti kraujo. Taip pat kreipiamasi ir į didžiąsias verslo įmones, organizacijas bei institucijas, galinčias surinkti bent 30 kraujo dovanoti norinčių žmonių – tuomet NKC mobili komanda su reikiama įranga donacijoms atvyktų pati.  

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, kraujo donorų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje – ypatingas, nes jų aukojamas kraujas leidžia užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą paslaugų teikimą pacientams.

„Būtent todėl reaguojame į atvejus, kai senka kraujo atsargos ir kviečiame gyventojus, verslą, organizacijas bei institucijas prisidėti dovanojant kraujo tiems, kuriems jo šiuo metu labiausiai reikia – gydymo įstaigose gydomiems pacientams. Jūsų keliolika minučių skirto laiko atliekant donaciją gali išgelbėti net tris gyvybes“, – sako viceministrė J. Čelutkienė.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, periodiškai senkančios kraujo atsargos dažniausiai susijusios su sezoniškumu. Ypač tai pasijunta vasarą, kai daug kas atostogauja, atitrūksta nuo darbų ir kasdieninės rutinos bei rečiau užsuka paaukoti kraujo.

„Šiuo metu situacija artėja prie kritinės ribos – sparčiai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Jų nepapildžius užtektinai, už 3 dienų gali pritrūkti kraujo gydymo įstaigose, kurio reikia nuolat, be pertraukų, nes medikai kasdien gelbsti gyvybes, atlieka operacijas, priima gimdymus, teikia paslaugas pacientams reanimacijose“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, NKC vadovo teigimu, kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes, o verslo įmones, organizacijas bei institucijas, galinčias surinkti bent 30 kraujo norinčių dovanoti žmonių, pakviesti pas save atvykti mobilią NKC komandą.

„Kraujo donorystė yra kilniausia humaniškumo forma, nes keliolika minučių vieno donoro laiko aukojant kraują gali padėti gelbėjant tris gyvybes. Tai – aukso vertės kraujas. Kviečiu nelikti abejingiems ir padėti“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, kartais nutinka taip, kad atvyksta didelis donorų skaičius, tačiau kai kurie jų negali paaukoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Būna ir taip, kad donacija negalima, kol nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, kraujo negalima aukoti, kol nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo, kitos virusinės ligos simptomų pabaigos, keturi mėnesiai pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą, turėjus chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

Reaguodama į kraujo trūkumą, Nacionaliniame kraujo centre apsilankė Ukrainos ambasadorė Olha Nikitchenko – su kolegomis ne tik padovanojo kraujo, bet ir pasidalijo patirtimi, kaip net karo sąlygomis Ukrainoje pavyksta užtikrinti stabilią kraujo donorystės sistemą.

Ukrainos kraujo donorystės sistema atlaikė Rusijos karo sukeltus išbandymus, nes laiku ir tinkamai aprūpino kraujo centrus, gerino prieigą paaukoti kraujo bei šiuo klausimu vienijo visuomenę, teigia Ukrainos ambasadorė Olha Nikitchenko. Lietuva, pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko, taip pat nuolat atnaujina kraujo donorystės planus, kaip reikėtų elgtis esant krizinėms situacijoms mūsų šalyje.

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2570634/kraujo-centro-vadovas-nuolat-atnaujiname-donorystes-planus-kad-butume-pasiruose-krizei

Mūsų šalies gydymo įstaigose ženkliai išaugus kraujo komponentų poreikiui, kurie reikalingi pacientams gydyti ir gelbėti gyvybes, šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), III- (B-) . Sukauptų atsargų rezervai sparčiai senka. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius visoje šalyje ir paaukoti kraujo.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir neatlygintina kraujo donorystės populiarėja, visgi periodiškai susiduriame su situacijomis, kuomet pradeda kritiškai sekti turimos kraujo atsargos.

„Tai lemia ir sezoniškumas, pavyzdžiui, kai žmonės tam tikrais periodais vyksta atostogų, ir ženkliai išaugus gydymo įstaigų užsakomiems kraujo komponentų kiekiams iš NKC. Štai šiuo metu trūksta visų grupių, nes jo daugiau reikia mūsų šalies gydymo įstaigoms, kuriose medikai dirba neskaičiuodami valandų ir energijos, atlikdami operacijas, priimdami gimdymus, teikdami paslaugas pacientams ligoninių reanimacijose. Taip senka turimos atsargos“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, pasak jo, labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes.

„Vieno donoro paaukotas kraujas gali prisidėti prie trijų gyvybių išgelbėjimo, tad jo kraujas yra aukso vertės. Bet kuris iš mūsų galime sulaukti akimirkos, kai mums patiems gali prireikti donorų pagalbos. Tad padėkime vieni kitiems“, – sako D. Gutauskas.

Be to, kartais nutinka taip, kad atvyksta didelis donorų skaičius, tačiau nemaža jų dalis negali paaukoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Būna ir taip, kad donacija negalima, kol nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, kraujo negalima aukoti, kol nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo, kitos virusinės ligos simptomų pabaigos, keturi mėnesiai pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą, turėjus chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

Primenama: kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

Informuojame, kad balandžio 20-21 d. NKC padaliniai nedirbs.

Kitomis dienomis maloniai Jūsų lauksime įprastu laiku.

Gražių ir jaukių šv. Velykų! 🐣

Prasidėjus didžiosioms metų šventėms, įprastai gerokai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis, nors kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse nemažėja ir išlieka toks pat. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia šalies gyventojus nelikti abejingais: artėjant Šv. Velykoms ir iškart po jų prasidėjus moksleivių atostogoms, kai populiaru vykti į poilsines keliones, gyventojai raginami nepamiršti neatlygintinos kraujo donorystės svarbos.

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A- grupių kraujo, taip pat sparčiai senka A+ ir O+ sukauptos kraujo atsargos.

Esant galimybei, dar prieš šventes bei suplanuotas keliones, NKC kviečia gyventojus apsilankyti artimiausiame donorystės padalinyje. Kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra labai svarbus pildant kraujo atsargas ir gelbstint gyvybes pacientams gydymo įstaigose.

Kaip pastebi NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kraujo donorų skaičiaus sumažėjimas prieš Šv. Velykas ir po jų pastebimas kasmet, nes po švenčių prasideda moksleivių pavasario atostogos, o jų metu daug žmonių su šeimomis turi tradicijas išvykti ilsėtis į Lietuvos ar užsienio šalių, tokių kaip Ispanija, Italija, Turkija, Egiptas, kurortus.

„Žmonės planuoja keliones, laiką leidžia su šeima, tad apie kraujo donorystę pamiršta. Ligoninėms kraujo reikia kasdien, nepriklausomai nuo švenčių ir kitų įvykių. Taigi, dar prieš pradedant leisti laiką su artimaisiais, kviečiu nepamiršti kraujo donorystės svarbos. Jei tik turite galimybę, apsilankykite artimiausiame kraujo donorystės centre. Kraujo donorystė – labai kilnus darbas, nes paaukotas kraujas yra gyvybiškai svarbus ligoninių pacientams ir leidžia padėti net trims pacientams“, – sako D. Gutauskas.

NKC direktorius taip pat ragina gyventojus švenčių metu, leidžiant laiką su artimaisiais, skirti dėmesio savo sveikatai – pasirūpinti subalansuota mityba bei judėjimu. Pasak jo, planuojantiems kraujo donorystę po švenčių, svarbu žinoti, kad per didelis maisto kiekis gali sukelti ne tik virškinimo sutrikimų, bet ir paveikti kraujo sudėtį.

„Kai žmogus būna gausiai pavalgęs riebaus, sočiųjų riebalų turinčio maisto, vienas iš svarbiausių donoro aukojamo kraujo komponentų – kraujo plazma praranda skaidrumą, tampa beveik matinė, balkšvos spalvos dėl padidėjusio trigliceridų kiekio. Tai reiškia, kad plazmos dalyje yra nusėdę iš maisto atkeliavę riebalai, dėl kurių kraujo plazma, deja, tuo metu tampa nebetinkama naudoti gydymui. Noriu priminti, kad sveikas gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių akcentų tiek norint pasirūpinti savimi, tiek ir padėti kitiems“, – pabrėžia D. Gutauskas.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.

Balandžio 17-ąją minima Pasaulinė hemofilijos diena, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią retą kraujo krešėjimo sutrikimo ligą ir gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, skatinti juos gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės hemofilijos federacijos (WFH) duomenimis, kasmet pasaulyje vidutiniškai užfiksuojama iki 10 tūkst. naujų šios klastingos ligos atvejų. Bendras, visame pasaulyje sergančiųjų skaičius siekia beveik 400 tūkst., o Lietuvoje – apie 200.

Hemofilija yra reta, paveldima kraujo liga, kai sergančiojo organizmas negamina krešėjimą lemiančio baltymo, todėl net ir nesunkiai susižeidęs žmogus gali netekti daug kraujo. Dar neseniai hemofilija laikyta itin pavojinga, o dabar gali būti veiksmingai kontroliuojama, nes medicinos technologijos ir gydymo metodai nuolat tobulėja.

Tad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia visuomenę nelikti abejingais savo sveikatai – laiku kreiptis į gydytojus, reguliariai tikrintis, o jei diagnozuojama tokia liga – laikytis medikų nurodymų.

Svarbu nepamiršti, kad  ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų.​

Esant galimybei, šalies gyventojai kviečiami atvykti ir į artimiausią kraujo donorystės centrą bei paaukoti kraujo, nes iš kraujo plazmos, kuri atskiriama iš paaukoto kraujo, gaminami gyvybiškai svarbūs vaistai, padedantys hemofilija sergantiems žmonėms gyventi visavertį gyvenimą.​

Ar galima besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims tapti kraujo donorėmis? Tai – vienas dažniausiai kraujo donorystės centruose užduodamų klausimų. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena – kraujo dovanoti leidžiama ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams po gimdymo, o besilaukiančioms ar kūdikį maitinančioms mamoms kraujo donorystė yra išvis negalima, nes tai gali mamoms susilpninti imunitetą.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, užklausų apie tai, ar kūdikių besilaukiančios ir naujagimius maitinančios moterys gali tapti kraujo donorėmis, NKC padaliniuose sulaukiama kiekvieną savaitę.

Tai, pasak jo, galima traktuoti kaip gerą ženklą, kuris rodo, kad visuomenei kraujo donorystė yra itin svarbi. Taip pat tai yra įrodymas, jog apie ją būtina kalbėti dar plačiau, nes žinojimas gali padėti lengviau rasti rūpimus atsakymus.

„Dėkojame šalies gyventojams už jų aktyvumą kraujo donorystėje ir norą aiškiai suprasti, kada ši donorystė galima, o kada  – ne. Šiuo atveju norime priminti, kad ji leidžiama ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po gimdymo. Tai yra labai svarbu tam, kad organizmas atsigautų po nėštumo ir gimdymo, o kraujo rodikliai, ypač hemoglobino lygis, normalizuotųsi“, – teigia D. Gutauskas.

NKC vadovas atkreipia dėmesį, kad nėštumo metu, po gimdymo 6 mėnesius ir visą laikotarpį, kai kūdikis maitinamas krūtimi, kraujo donorystė yra negalima, nes kraujas reikalingas pačiai motinai ir kūdikiui. Jo netekimas gali sukelti komplikacijų.

NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovės Editos Urbonienės teigimu, net ir praėjus pusmečiui po gimdymo, tam, kad būtų pilnai pasirengta kraujo donorystei, pirmiausia patariama kuo detaliau įvertinti asmeninę sveikatos būklę.

„Mamoms, kurioms po gimdymo jau praėjo šeši mėnesiai, prieš kraujo donorystę vis tiek pirmiausia rekomenduotina įsitikinti, kad hemoglobino lygis kraujyje yra normos ribose. Minimalus hemoglobino lygis kraujo donorėms moterims yra ne mažiau kaip 125 g/l. Taip pat svarbu nejausti nuovargio, turi būti gera fizinė savijauta. Be to, prieš donorystę reikėtų užtikrinti, kad mityba būtų visavertė, maiste netrūktų geležies, prieš kraujo davimą svarbu pakankamai vartoti skysčių“, – sako E. Urbonienė.

NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovė taip pat pabrėžia, kad jokių apribojimų dėl donorystės nėra negimdžiusioms moterims. Išskyrus visiems kraujo donorams taikomus atvejus.

Pavyzdžiui, kraujo aukoti negalima dvi savaites po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Taip pat ne anksčiau kaip praėjus keturiems mėnesiams po tatuiruotės, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą, po sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros, po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo nesterilia adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

Primenama, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie, kurie serga cukriniu debetu, naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

Šaltuoju metų laikotarpiu, gerokai išaugus sergamumui gripu ar ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ženkliai sumažėjo kraujo donorų aktyvumas. Jeigu ir toliau per dieną stacionarius punktus aplankys mažas skaičius donorų, gali būti sunaudotos visos sukauptos atsargos, tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus – esant galimybei ir jau pasveikus nuo peršalimo ligų, prašoma kuo skubiau atvykti į artimiausius kraujo donorystės padalinius visoje šalyje bei paaukoti kraujo.

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A-, A+, 0+ grupių kraujo. Sumažėjęs kraujo donorų aktyvumas labiausiai pastebimas pajūrio regione.

Skaičiuojama, kad šių kraujo grupių atsargų turėtų užtekti 2 dienoms, teikiant kraujo komponentus įprastu režimu gydymo įstaigoms.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nors kasmet tenka pasidžiaugti didėjančiu kraujo donorų aktyvumu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiuo metu yra ženkliai sumažėjęs kraujo donorų aktyvumas gali būti ta, kad nemaža dalis jų yra persirgę arba šiuo metu serga įvairiomis peršalimo ligomis.

Tuo tarpu, kaip primena NKC direktorius, kraujo donoru būti galima tik praėjus ne mažiau kaip dvejoms savaitėms pilnai pasveikus.

„Dėkojame tiems, kurie nelieka abejingi ir šiuo metu atvyksta į kraujo donorystės centrus paaukoti kraujo. Vis tik, matome, kad donorų aktyvumas nepakankamas ir kraujo atsargos sparčiai senka. Tad labai kviečiame ir visus kitus, kurie yra sveiki ir gali paaukoti kraujo, kiek įmanoma skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir taip prisidėti prie gyvybių gelbėjimo. Kraujo nuolat reikia mūsų šalies gydymo įstaigose gydomiems pacientams, tad jei pasieksime kritinį kraujo atsargų lygį, negalėsime patenkinti visų gydymo įstaigų poreikių“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, taip pat kreipiamasi ir į tuos gyventojus, kurie šiuo metu serga. Jie raginami nelikti abejingais ir vos tik pasveikus bei praėjus reikiamam terminui po pasveikimo, atvykti į artimiausią kraujo centrą paaukoti kraujo.

Kaip pabrėžia NKC direktorius, kiekvieno donoro pagalba yra neįkainojama – vienas apsilankymas artimiausiame kraujo donorystės padalinyje trunka tik 20-30 minučių, o vieno donoro paaukotas kraujas gali prisidėti prie  trijų pacientų gyvybių išgelbėjimo.

NKC primena, kad kraujo aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Po tatuiruotės pasidarymo, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą, po akupunktūros ar grožio procedūrų pvz. injekcinės odos atkūrimo procedūros, po sunkios chirurginės operacijos su nejautra bei po to, kai pacientui yra atliekami invaziniai tyrimai pvz. kolonoskopija ar endoskopija, būtina daryti keturių mėnesių pertrauką iki donorystės.

Tuo tarpu po kraujo sudėtinių dalių perpylimo, po gimdymo, nutrūkusio nėštumo būtina daryti šešių mėnesių pertrauką.

Kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.

Šaltuoju metų laikotarpiu, ženkliai išaugus sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena – kraujo donorystė persirgus šiomis ligomis, po antibiotikų ir tam tikrų vaistų vartojimo, galima tik praėjus nemažiau dvejoms savaitėms po pasveikimo. Šį laikotarpį skaičiuoti reikėtų ne nuo vaistų vartojimo pabaigos, tačiau tuomet, kai nebėra jokių liekamųjų ligos reiškinių – slogos, kosulio.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta dėl įvairių priežasčių – nuo tam tikrų organizmo sutrikimų iki gydymo, auskarų vėrimo ar netgi grožio procedūrų.

Vis tik, pasak jo, šaltasis metų laikotarpis ir yra ypatingas tuo, kad šiuo metu bene dažniausiai kraujo donoru tapti sutrukdo sparčiai plisti pradedantis gripas ar ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

„Esame labai dėkingi šalies gyventojams už jų aktyvumą tampant kraujo donorais. Kita vertus, atėjus šaltajam metų laikotarpiui ir padidėjus gyventojų sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis, pastebime, kad ne visada yra žinoma, jog, pavyzdžiui, kraujo duoti po karščiavimo, gripo ar kitų virusinių ligų leidžiama tik praėjus dvejoms savaitėms po pasveikimo“, – teigia D. Gutauskas.

Pasveikimo nereikėtų sieti su antibiotikų vartojimo pabaiga

NKC už kraujo donorystės veiklą atsakingo asmens, Klaipėdos skyriaus vadovės Renatos Poviliūnienės teigimu, gyventojai 10-14 dienų laikotarpio pertrauką, kuri prieš kraujo donorystę yra būtina, po persirgimo gripu ar ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, neretai pradeda skaičiuoti klaidingai.

„Dažnai mėgstama su pasveikimu susieti antibiotikų ar kitų vaistų vartojimo pabaigą, nors tai nėra tas pats. Žmogus gali pabaigti vartoti vaistus, bet dar nesijausti visiškai pasveikęs. t. y. vis dar gali turėti kosulį, slogą ar lūpų pūslelinę kuri suaktyvėja susilpnėjus imunitetui sergant ar persirgus peršalimo ligomis.

Noriu priminti šalies gyventojams, kad pilnas pasveikimas yra labai aiškūs Jūsų sveikatos požymiai – kuomet esate pilnai sustiprėjęs ir po ligos nėra jokių liekamųjų reiškinių. Tik nuo tada po dviejų savaičių laukiame Jūsų atvykstant dovanoti kraujo“, – sako R. Poviliūnienė.

Ji taip pat priduria, kad po pasveikimo reikiamo laikotarpio neišlaukęs kraujo donoras, visų pirma, po donorystės gali pats nesijausti gerai, o antra – jo kraujyje dar gali būti rasti nespecifiniai antikūnai ir tokiu atveju donoro paaukoto kraujo panaudoti negalėsime ir donorystė bus sustabdyta keliems mėnesiams.

„Dėkojame visiems esamiems donorams už geranoriškumą ir supratingumą bei už tai, kad įsiklauso į mūsų rekomendacijas. Tuo pačiu noriu paraginti ir visus kitus nelikti abejingais bei atvykti į artimiausią kraujo donorystės įstaigą dovanoti kraujo. Juk tai yra nedaug laiko kainuojantis, tačiau be galo kilnus poelgis“, – sako R. Poviliūnienė.

NKC duomenimis, per 2024 metus kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 41,2 tūkst., o atliktų donacijų – 76,9 tūkst. Palyginimui, 2023 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 40,1 tūkst., atliktų donacijų – 72,3 tūkst.

Praėjusiais metais pirmakarčių donorų NKC sulaukė kiek mažiau nei 2023-aisiais, tačiau daugiau nei 2022 metais. Niekada neaukojusių kraujo, kurie nusprendė prisidėti prie gyvybių gelbėjimo ir tapo kraujo donorais skaičius 2024-aisiais siekė 7,9 tūkst.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys rodo rekordinį neatlygintinų kraujo donorų aktyvumą Lietuvoje. 2024 metais iš kraujo donorų buvo surinktas didžiausias kraujo kiekis per visą šalies kraujo donorystės istoriją. NKC duomenimis, pernai atlikta maždaug 6 proc. daugiau donacijų, nei 2023 metais, o iš viso surinkta net 34,6 tūkst. litrų kraujo. Tai – patys geriausi skaičiai nuo pat kraujo donorystės Lietuvoje pradžios 1923-aisiais.

2024 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 41,2 tūkst., atliktų donacijų – 76,9 tūkst.

Palyginimui, 2023 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 40,1 tūkst., atliktų donacijų – 72,3 tūkst., o surinkta daugiau nei 32,5 tūkst. litrų kraujo. 2022 metais kraują dovanojusių donorų buvo 38,3 tūkst., atliktų donacijų – beveik 68 tūkst., o kraujo surinkta kiek daugiau nei 30,5 tūkst. litrų.

Praėjusiais metais pirmakarčių donorų NKC sulaukė kiek mažiau nei 2023-aisiais, tačiau kiek daugiau nei 2022 metais. Niekad neaukojusių kraujo, kurie nusprendė prisidėti prie gyvybių gelbėjimo ir tapo kraujo donorais skaičius 2024-aisiais siekė 7,9 tūkst. Tuo tarpu 2023 metais –  8,4 tūkst., o 2022 metais – daugiau nei 7,8 tūkst.

Kraujo donorus aukoti skatina ne dovanos, o noras padėti

Skaičiuojama, kad rekordiniais kraujo donorystėje tapę skaičiai yra netgi didesni nei tada, kai kraujo donorystė buvo apmokama. Tokia ji buvo iki 2018 metų.

„Esu be galo dėkingas visiems kraujo donorams, NKC komandai ir partneriams už supratingumą, nuoširdų darbą bei milžinišką norą padėti. Kviečiu ir toliau nelikti abejingais bei viliuosi, kad 2025-aisiais fiksuosime tokius pat gerus rezultatus“, – sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas.

Pasak D. Gutausko, rekordiniai skaičiai – tai ilgo, atkaklaus ir kruopštaus NKC bei visų partnerių ir, žinoma, kraujo donorų darbo ir didelio noro padėti rezultatas.

„Geri rezultatai yra ne kas kita, kaip mūsų visų nuoseklaus darbo atspindys. 2024-ais metais dešimtyse šalies miestų surengėme ne vieną sėkmingą kraujo donorystės akciją, kartu su partneriais labai sėkmingai organizavome diabeto prevencijos akcijas. Taip pat donorams, kurių kraujyje trūko geležies, dalijome kraujo kokybei gerinti skirtus papildus, o tai paskatino juos sugrįžti pakartotinei donorystei. Pradėjome naudoti naujausią įrangą, skirtą kraujo komponentų švitinimui rentgeno spinduliais, kuri paspartino kraujo tiekimo ligoniams procesą“, –  2024-ųjų veikla džiaugiasi D. Gutauskas.

Dovanotas kraujas padeda tūkstančiams sergančiųjų

Daugiausia neatlygintinai donorų paaukoto kraujo iš NKC 2024-aisiais buvo užsakoma į Šiaulių Respublikinę ligoninę, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę, Respublikinę Panevėžio ligoninę ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę.

NKC pažymi, kad donorų aukojamas kraujas yra be galo svarbus, nes jis naudojamas kraujo komponentams – eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms.

Taip pat iš donorų paaukoto kraujo yra gaminami vaistai, kurie tūkstančiams pacientų padeda įveikti retas, genetines, sunkias ligas, tokias kaip kraujo nekrešėjimas, inkstų ir kepenų pažeidimai, įgimtas imunoglobulinų deficitas.

Vilniečių dėmesiui!

Informuojame, kad gruodžio 6 d. keičiasi NKC Vilniaus padalinio darbo laikas prekybos centre CUP. Dirbsime nuo 11:00 iki 16:30 val.

Lauksime Jūsų!

Nacionalinis kraujo centras kartu su Lietuvos „Lions“ klubų asociacija bei nevyriausybinėmis diabeto organizacijomis tęsia anksčiau daug visuomenės dėmesio sulaukusį diabeto prevencijos skatinimą. Lapkričio 14 ir 24 dienomis šalies gyventojai Kaune ir Vilniuje organizuojamose diabeto prevencijos akcijose ne tik galės nemokamai išsitirti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jiems bus dovanojami ir daugkartiniai rinkiniai gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti.

Gyventojai profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį savo kraujyje specialiai tyrimams pritaikytose palapinėse galės lapkričio 14 d. 15.00-19.00 val., Kaune, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro bei lapkričio 24 d. 8.00-13.00 val., Vilniuje, Katedros aikštėje vyksiančių akcijų metu.

Išsitirti atvykusiems gyventojams, kuriems bus nustatyta didesnė už normą gliukozė kraujyje, lauks ypatinga dovana – gliukomačio rinkiniai, kuriuos sudaro: gliukomatis, 5 tyrimo juostelės, 5 lancetai, pradūrimo prietaisas, dėklas ir naudojimo instrukcijos..

Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko, šių metų pavasarį vykusi diabeto prevencijos akcija, kuri vyko dešimtyje šalies miestų ir kurioje dalyvavo beveik 2 tūkst. šalies gyventojų, tapo aiškiu įrodymu, jog visuomenės supratimas, kad gliukozės kiekį kraujyje reguliariai tikrintis yra ir būtina, ir labai paprasta, auga.

Kita vertus, anot jo, didėjantis žmonių sąmoningumas skatina ir nesustoti – toliau didinti suvokimą, kad tiek tapti kraujo donoru, tiek greitai ir patogiai išsitirti dėl vienos klastingiausių ligų pasaulyje – cukrinio diabeto, yra labai paprasta.

„Ne kartą esame minėję, kad mums labai svarbi yra ne tik kraujo donorų, bet ir visų Lietuvos gyventojų sveikata. Tad esame be galo dėkingi šalies gyventojams už jų aktyvumą tiek tampant kraujo donorais, tiek tiriantis sveikatą NKC bei partnerių organizuojamuose diabeto prevencijos turuose. Kviečiame ir toliau nelikti abejingais, kadangi įsitikinti, ar gliukozės kiekis kraujyje neviršija nustatytos normos, yra labai paprasta – toks kraujo tyrimas trunka vos kelias sekundes“, – sako D. Gutauskas.

Kaip pastebi Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė, kuo dažniau vyksta tokios akcijos, tuo didesnė tikimybė, kad šalyje augs ir gyventojų dalis, kuri laiku sužinos diagnozę bei išvengs didesnių cukrinio diabeto komplikacijų.

„Didelė dalis gyventojų, kurie serga cukriniu diabetu apskritai nežino, jog turi tokią diagnozę, kadangi pernelyg retai atvyksta profilaktiškai pasitikrinti sveikatos. Tad raginu nelikti abejingais bei reguliariai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Juk ne veltui sakoma, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia klastinga liga, tuo daugiau galimybių yra pasveikti“, – pabrėžia V. Augustinienė.

Vilniaus Vytauto Didžiojo „Lions“ klubo narys Arūnas Uleckas viliasi, kad tokios akcijos ir jų tęstinumas bus gera paskata šalies gyventojams ne tik atvykti bei išsitirti, tačiau paskatins skleisti žinią apie laiku atliekamų tyrimų svarbą ir kitiems žmonėms.

„Viliamės, kad šalies gyventojai matydami, jog išsitirti yra labai paprasta, paskatins profilaktiškai tikrintis ir savo artimąjį ar draugą. Juk kas kitas geriau, jeigu ne iš lūpų į lūpas sklindanti informacija bei draugo ar artimojo paraginimas paskatins kuo dažniau atlikti profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus“, – sako A. Uleckas.

Skaičiuojama, kad šių metų pavasarį vykusio diabeto prevencijos turo metu, gliukozės kiekį kraujyje dešimtyje šalies miestų tikrinosi apie 2000 žmonių, nesergančių diabetu. Iš jų – 117 arba 6 proc. gliukozė kraujyje buvo didesnė už normą.