Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams, fiksuojamas ir didėjantis donorų aktyvumas. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų periodu, kraują aukojančių žmonių skaičius išaugo beveik 2 tūkst., atliktų donacijų – beveik 8 tūkst., o kraujo surinkta daugiau kaip18 500 litrų. Besibaigiantis pirmasis šių metų pusmetis rodo, kad šalies gyventojai vis labiau linkę prisidėti gelbstint pacientų gyvybes, kuriems prireikia kraujo po operacijų, sunkių traumų, gimdymų, sudėtingų ligų gydymo.

Naujausiais Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, lyginant šių metų pirmuosius penkis mėnesius ir tą patį praėjusių metų laikotarpį, kraujo donorų skaičius išaugo nuo 23 720 iki 25 641, atliktų donacijų skaičiai – nuo 29 216 iki 37 087, o surenkamo kraujo kiekiai – nuo 14 600 iki 18 543 litrų.

Apie šias tendencijas kalbėjo NKC direktorius Daumantas Gutauskas, dalyvaudamas Pasaulinės kraujo donorų dienos minėjime, kuris vyko ką tik duris atvėrusiame moderniai atnaujintame NKC padalinyje Šiauliuose.

Pasak jo, tikimasi, kad kraujo donorų gretos ir kraujo surinkimas dar labiau išaugs Šiaulių regione modernizavus NKC patalpas šiame mieste, kurios atnaujintos pagal europinius reikalavimus kraujo donorystės centrams.

„Visa tai darome dėl kraujo donorų, kad jiems atliekant kilnią misiją būtų patogu, jauku. Atnaujintose Šiaulių NKC patalpose – moderniausia medicininė įranga, reikalinga sklandžiam ir kokybiškam donorystės procesui, specialios kraujo maišų sistemos, minkštos pusiau gulimos padėties kėdės donorams. Sumontuota moderni šildymo ir vėsinimo sistema, kad būtų galima sudaryti komfortiškas sąlygas donorams, darbuotojams, paaukotam kraujui laikyti. Taip pat ir specialūs pirmosios pagalbos rinkiniai –  personalas visada privalo būti pasirengusi suteikti būtinąją pagalbą, jei tik jos reikėtų“, – sako NKC vadovas D. Gutauskas.

Tai –ne pirmosios NKC modernizuotos patalpos Lietuvoje, kurios atnaujintos pagal europinius standartus. Dalis NKC patalpų jau yra atnaujintos, pavyzdžiui, Vilniuje, Klaipėdoje, kitos modernizuojamos ir atvers duris artimiausiu metu, pavyzdžiui, Panevėžyje.

Gutausko teigimu, visos NKC padalinių patalpos modernizuojamos iš NKC uždirbtų pinigų, sėkmingai realizavus kraujo plazmą Europos farmacijos rinkoje tarptautinių konkursų būdu.

NKC primena, kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie, kurie serga cukriniu debetu, naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Informuojame, kad NKC padaliniai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose birželio 7-8 dienomis NEDIRBS.

NKC padaliniai Panevėžyje ir Šiauliuose birželio 6 d. dirbs iki 19 val.

Lauksime Jūsų įprastomis darbo dienomis!

Kraujo donorystė sklandžiai veikia net ir didelių neramumų atvejais, jei egzistuoja sėkmingas kraujo parengties planavimas, yra paruošti sprendimai net ir nenumatytiems atvejams. Tokias patirtis atskleidžia karo Ukrainoje bei „Hamas“ atakos Izraelyje pavyzdžiai, o jais remiasi ir didžiausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras (NKC), kuris nuolat atnaujina kraujo donorystės planus, kaip reikėtų elgtis esant krizinėms situacijoms mūsų šalyje. NKC iniciatyva į Lietuvą sukviesti Ukrainos, Izraelio bei dar penkių šalių atstovai, kurie Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje diskutavo, kaip užtikrinti sklandžią kraujo donorystę šiuolaikinių grėsmių aplinkoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės teigimu, kraujo atsargų kaupimas, saugojimas ir logistika – viena iš sudedamųjų pasiruošimo ekstremalioms sąlygoms dalių.

„Ekstremaliomis sąlygomis poreikis kraujui ir jo komponentams išauga kartais, todėl svarbu užtikrinti nepertraukiamą tiekimo grandinę, taip garantuojant gydymo įstaigų darbą bei saugant gyvybes. Kitų valstybių sukaupta patirtis yra vertinga, nes leidžia taupyti laiką ir resursus, sudarant sąlygas diegti jau pasiteisinusius sprendimus. Sveikintina iniciatyva naudotis tarptautiniu partneriu veikla ir žiniomis, juos suburiant“, – sako J. Grebenkovienė.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas pabrėžia, jog Ukrainos bei Izraelio atvejai puikiai atskleidė, kiek kilus neramumams yra svarbu aiškiai žinoti, ką ir kaip reikia daryti. Tad reguliariai atnaujinti planus, kaip šalyje turėtų veikti kraujo donorystė krizių laikotarpiais, būtina ir Lietuvoje.

„Lietuviai jau įrodė, jog moka susitelkti, kuomet dar pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis šalies kraujo donorystės įstaigos sulaukė daug užklausų, ar galima kraujo paaukoti Ukrainai. Gyvename neramiais laikais, tad turime ne tik toliau telkti kraujo donorus, tačiau ir numatyti, kaip, pavyzdžiui, ištikus krizėms pasirūpinti specialiomis priemonėmis, skirtomis ruošti kraują ar jo komponentus, tvaria logistika. Jei to nepadarysime, neramumų metu kraujo donorystės sistema gali sutrikti. Tokiu atveju apsirūpinti kraujo komponentais, kurie be galo reikalingi gelbstint ligonių gyvybes, bus be galo sunku“, – sako D. Gutauskas.

Patarimus dalijo su karo realybe susidūrę specialistai

NKC kvietimu, Lietuvoje lankėsi bei patirtimi dalijosi Ukrainos Transplantacijos koordinavimo centro direktoriaus pavaduotojas Oleksandras Serhiienko, kuriam Ukrainoje tenka kasdien užtikrinti saugų ir nepertraukiamą kraujo tiekimą kariškiams bei civiliams.

Pasak O. Serhiienko, žinant dabartinę geopolitinę situaciją, suprasti iššūkius, kurie gali kilti galimų nelaimių ar karinės agresijos atvejais, yra būtina jau nebe pavienėms šalims, o visai Europai.

„Ne tik Ukraina, bet ir visos Europos šalys yra situacijoje, kai bet kuriuo momentu, bet kurioje vietovėje gali prasidėti neramumai. Taigi Europos šalys turi būti pasiruošusios tokiems iššūkiams, kaip kraujo atsargų aprūpinimo užtikrinimas, nes tai yra esminis dalykas stabiliam sveikatos priežiūros sistemos ir visos šalies veikimui. Konferencija, kurioje vieni su kitais dalinamės patirtimi apie kraujo donorystės parengties planavimą, yra be galo svarbi, siekiant išlaikyti stabilumą“, – teigė jis.

Konferencijoje, nuotoliniu būdu patirtimi taip pat dalijosi Barzilai medicinos centro, Izraelyje, Hematologijos instituto kraujo banko vadovas Dr. Yosefas Barshay’us bei Izraelio skubios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ direktorė, Prof. Eilat Shinar. Jie po „Hamas“ atakos Izraelyje pernai spalio 7 d., rūpinosi ir koordinavo, kad sužeistus žmones pasiektų kraujo atsargos, telkė kraujo donorus.

Y. Barshay’aus teigimu, krizinė situacija jam ir jo kolegoms leido suprasti, kad kilus neramumams, be bendro susitelkimo yra be galo svarbūs ir tokie niuansai, kaip kraujo banko koordinatoriaus buvimas kvalifikuotu gydytoju, kiekvieną valandą atliekama kraujo produktų inventorizacija, galimybės organizuoti kraujo donorystę vietoje, kuri yra pakankamai apsaugota ar pačių kraujo centro darbuotojų galimybės paaukoti kraujo.

Tuo tarpu E. Shinar pridūrė, kad krizinėse situacijose, visų pirma, be galo svarbus yra kiekvienos įstaigos bei asmens konkrečių pareigų ir atsakomybių žinojimas. Tuomet – aktyvumas ir greita reakcija.

Be Ukrainos bei Izraelio atstovų, kurie pasidalijo realiais pavyzdžiais, kaip pavyko užtikrinti sklandžią kraujo donorystę karo atveju, patirtimi apie kraujo parengties planavimą taip pat dalijosi ir diskutavo Ministrės Pirmininkės patarėja sveikatos politikos klausimais Živilė Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuvos kariuomenės ir dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovas, majoras Salvijus Milašius.

Taip pat svečiai iš kitų Europos šalių – Europos kraujo aljanso (EBA) prezidentas Dr. Pierre’as Tiberghienas, „Sanquin Consulting Services“ vykdantysis direktorius Dr. W. Martinas Smidas, Vokietijos Raudonojo Kryžiaus kraujo donorystės centro medicinos direktorius Dr. Lambros Kordelas, Suomijos Raudonojo kryžiaus kraujo tarnybos vyriausiasis gydytojas Dr. Jarkko Ihalainenas, Norvegijos kraujo parengties centro direktorė Dr. Torunn Oveland Apelseth.

Ekspertai aptarė tokias temas kaip nenumatytų atvejų planavimas kraujo donorystės įstaigose, masinis kraujo perpylimas esant dideliam kraujavimui, hemostatinio būklės stabilizavimo perspektyvos karinių operacijų metu, kraujo parengties planavimas visuose sveikatos priežiūros lygmenyse.

Lietuvos gydymo įstaigose yra ženkliai išaugęs kraujo poreikis, kuris reikalingas pacientų gydymui. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja rekordiniai donorų skaičiai. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius visoje šalyje, kuriuose galima paaukoti kraujo ir donorų nekantriai laukiama.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, medikai dirba kasdien, neskaičiuodami valandų ir energijos, operacijos gydymo įstaigose vyksta bet kuriuo metų laiku, tad ir kraujo poreikis šiuo metu itin išaugo, o turimų atsargų nebepakanka.

„Labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes. Neatlygintina kraujo donorystė yra kilniausia humaniškumo forma, nes vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Kviečiu ir esamus, ir būsimus donorus nedelsti, nedvejoti ir padėti dabar. Bet kuris iš mūsų galime sulaukti akimirkos kai mums patiems gali prireikti donorų pagalbos, todėl nelaukime ir pradėkime gerumu dalintis jau šiandien“, – teigia D. Gutauskas.

Nepaisant to, kad kraujo paaukoti norinčių donorų kasmet ateina vis daugiau, o jo surenkami didesni kiekiai, vis tik kraujo trūkumas šiuo metu yra ženkliai išaugęs. Viena priežastis – labai padidėjęs kraujo poreikis ligoninėse, kita – ne visada kraujo paaukoti norintys donorai tai gali padaryti.

„Kraujo trūkumą lemia ne tik šiuo metu atšilę orai ir įprastai tokiu metų laiku sumažėjantis gyventojų aktyvumas. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, donorui norint paaukoti kraujo, paaiškėja, kad donaciją reikia atidėti dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Kita priežastis, kodėl kartais netinka donorų kraujas yra ta, kad nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų, kai galima aukoti kraujo“, – sako NKC direktorius.

Pavyzdžiui, nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Taip pat keturi mėnesiai po to, kai donoras pasidarė tatuiruotę, įsivėrė auskarą į kurią nors kūno vietą, turėjo chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

NKC primena, kad aukojant kraują, būtina sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų didelė tikimybė užsikrėsti.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skaičiuoja, kad maždaug kas dešimtas šalies gyventojas, atvykęs dovanoti kraujo, to padaryti negali dėl geležies kraujyje trūkumo. Tad NKC pirmasis Lietuvoje iš donorystės centrų pristato išskirtinę naujovę. Siekiant didinti kraujo donorų gretas, šalies gyventojams, kurie ateis dovanoti kraujo, tačiau to padaryti negalės dėl netinkamų rodiklių – per žemo hemoglobino ar feritino kiekio, jau nuo š. m. kovo 4 d., bus dovanojami maisto papildai su geležimi. Suvartojus dalį papildų kurso, pakartotiniam tyrimui ar donacijai į vieną iš NKC padalinių gyventojai galės sugrįžti jau po mėnesio.

NKC duomenimis, dovanojančių kraują žmonių skaičius kasmet auga. Pernai dovanojusiųjų kraują donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 tūkst. Deja, skaičiuojama, kad apie 10 proc. donorų nepavyksta to padaryti dėl geležies trūkumo kraujyje.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, vienas iš pagrindinių tikslų skatinant neatlygintiną kraujo donorystę yra užtikrinti, kad nė vienas gyventojas, atėjęs su tikslu padėti kitiems, neprarastų vilties daryti gerus darbus ir paskatintų savo artimąjį ar draugą daryti tą patį. Būtent todėl nuspręsta papildomai pasirūpinti gyventojais, kurie nori tapti kraujo donorais arba tęsti donorystę, bet negali to padaryti dėl per žemų medicininių rodiklių.

„Esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už supratingumą, drąsą bei norą padėti kitiems gelbstint jų gyvybes. Jūsų indėlis – neįkainojamas. Mes siekiame, kad neatlygintina kraujo donorystė būtų prieinama kuo didesniam gyventojų ratui. Tad nuo šiol ir neterminuotai kiekvienas donoras, kuris ateis dovanoti kraujo, tačiau dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio to padaryti negalės, dovanų gaus maisto papildus su geležimi, kurie reikiamas medžiagas kraujyje gali atstatyti per ganėtinai trumpą laikotarpį. Mums svarbi ne tik recipiento, bet ir kraujo donoro sveikatos būklė, todėl kiek galėdami siekiame prisidėti prie jos gerinimo“, – sako NKC direktorius.

Pasak NKC donorystės organizavimo skyriaus vadovės Editos Urbonienės, dovanojamų papildų su geležimi vartojimo kursas – 3 mėnesiai, tačiau donorai pakartotiniam tyrimui ar donacijai viename iš NKC padalinių bus laukiami jau po mėnesio.

„Papildai donorams bus išduodami tą pačią dieną po tyrimo atlikimo ir nustatymo, konsultuojantis su donorystės vietoje dirbančiu NKC gydytoju. Pavartojęs papildus, kurie padeda atstatyti geležies trūkumą kraujyje, pakartotiniam tyrimui ar donacijai donoras sugrįžti galės jau po mėnesio. Jei paaiškės, kad ir tuomet donoras vis dar negali dovanoti kraujo dėl netinkamų rodiklių, skatinsime jį tęsti papildų vartojimą bei po kurio laiko vėl sugrįžti. Žinoma, tai darysime nuolat bendradarbiaudami su vietoje dirbančiais gydytojais, nes gyventojų sveikata yra brangiausias turtas, tad privalome būti atsakingi jiems padėdami“, – teigia E. Urbonienė.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Metų pradžia – laikotarpis, kuomet šalies gydymo įstaigose juntamas išaugęs kraujo perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis. Nors po švenčių jaučiamas šiek tiek padidėjęs gyventojų aktyvumas dovanojant kraują, tačiau jis nepakankamas. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo pasirūpinti ne tik savimi, bet nepamiršti prisidėti ir gelbstint gyvybes gydymo įstaigose gydomiems pacientams. NKC duomenimis, šiuo metu ypač sparčiai senka 0, ir A kraujo grupių atsargos. Taigi, esant galimybei, gyventojų prašoma užsukti į artimiausią NKC padalinį, nes kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra labai svarbus pildant sukauptas kraujo atsargas.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų aktyvumas visuose NKC padaliniuose yra padidėjęs, tačiau šalies gydymo įstaigose perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis yra žymiai didesnis nei įprastai.

„Praėjusių metų pabaigoje džiaugėmės, jog kraujo donorų skaičius Lietuvoje didėja ir tai yra be galo gera naujiena. Noriu pasidžiaugti, kad šių metų pirmasis mėnuo taip pat geresnis nei pernai. Deja, matome, kad norint turėti pakankamą O ir A kraujo grupių atsargų rezervą, mums reikalingas dar didesnis šių kraujo grupių donorų susitelkimas.

Metų pradžia tradiciškai yra tas laikotarpis, kai žmonės pasineria į naujus darbus ir veiklas, todėl apie donorystės svarbą šiek tiek primiršta. Būtent todėl ir norime kreiptis į šalies gyventojus ir priminti, kaip svarbu nepamiršti kilnios misijos bei apsilankyti artimiausiame kraujo centre. Juk donorų paaukotas kraujas yra gyvybiškai svarbus ligoninių pacientams, gelbstint jų gyvybes“, – sako D. Gutauskas.

NKC direktorius taip pat primena, kad vieno žmogaus paaukotas kraujas gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.

Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – daugiau nei 32 tūkst. litrų.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Pastebimai auga pirmakarčių donorų skaičius, kadangi 2022 m. jų buvo daugiau nei 7 800, o 2023 m. jau daugiau nei 8 400.

Neatlygintinos kraujo donorystės statistika reguliariai gerėja kasmet, kadangi 2021-aisiais Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo, o 2020-aisiais, kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nuolat augantys skaičiai aiškiai parodo, kad šalyje daugėja žmonių, kurie supranta, jog absoliučiai kiekviena donacija yra reikšminga. Labai svarbus ir NKC darbuotojų indėlis, kurie užtikrina, kad gydymo įstaigose nepritrūktų kraujo.

“Nuoširdžiai dėkoju kraujo donorams ir mūsų komandai už tai, kad randa laiko dalintis gerumu bei turi didelį norą padėti kitiems. Ačiū už tai, kad net ir kasdieniai asmeniniai rūpesčiai, su kuriais susiduria kiekvienas iš mūsų, neužkirto kelio jūsų gerumui. Viliuosi, kad ir apie 2024-uosius galėsime kalbėti kaip apie tuos metus, kurie leido surinkti dar vieną rekordinį kraujo kiekį”, – sako D. Gutauskas.

Pasak NKC vadovo, kraujo donorystę šiemet dar labiau supaprastino rudenį po visą Lietuvą keliauti pradėję kraujobusai, kurie savo patogumais pradžiugino šimtus kraujo dovanoti nusprendusių gyventojų.

„Kraujobuse vienu metu kraujo gali duoti trys žmonės. Čia sumontuota speciali įranga, pirmosios pagalbos rinkiniai. Per dieną viename iš kraujo donorystės autobusų galima maksimaliai surinkti 27 litrus kraujo iš 60 donorų, kadangi tokiam kiekiui yra pritaikyta įranga. Pagal specialų užsakymą pagamintuose kraujobusuose galima patogiai donuoti kraujo, nepaisant metų laiko ar oro sąlygų, kurios rudenį ir žiemą būna itin nepalankios”, – teigia NKC direktorius.

Tai, pasak NKC vadovo, ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad 2024 metais pavyks sulaukti dar daugiau kraujo donorų bei surinkti didesnį kiekį kraujo gydymo įstaigose gydomiems pacientams.

Nutilus naujametinių petardų sprogimams ir taurių skambėjimui neretai sulaukiame klausimų, ar švenčių laikotarpis, o su juo kartu ir padidėjęs alkoholio suvartojimas daro įtaką mūsų kraujo kokybei ir ar galime šiuos pokyčius pastebėti. Neabejotinai daro, tačiau įtaka labai priklauso nuo suvartojamo kiekio, ilgalaikiškumo, mitybos raciono ir bendros sveikatos, įskaitant ir nervinę įtampą, būklės.

Kaip apskaičiuoti?

Alkoholio suvartojimą geriausia matuoti alkoholio vienetais. Šis matavimo būdas buvo sugalvotas 1987 m. Jungtinėje Karalystėje. Vienas alkoholio vienetas yra lygus 10 ml gryno alkoholio, tai yra maždaug tiek, kiek per 1 valandą gali perdirbti suaugusio žmogaus organizmas.

Norint išvengti su alkoholiu susijusių sveikatos problemų tiek vyrams, tiek moterims patariama nevartoti daugiau nei 14 alkoholio vienetų per savaitę.

Kaip teisingai šiuos vienetus apskaičiuoti? Tai labai paprasta – ant kiekvieno alkoholio butelio yra nurodytas jo stiprumas procentais, žymintis grynojo alkoholio kiekį bendrame tūryje (vol). Norint apskaičiuoti, kiek alkoholio vienetų yra butelyje, tereikia šiuos procentus padauginti iš bendrojo tūrio. Pavyzdžiui, jei norime sužinoti, kiek alkoholio vienetų yra pusės litro standartinio (5,2 proc.) stiprumo alaus butelyje, 0,5 litro padauginame iš 5,2 ir gauname 2,6 alkoholio vieneto.

Jei turime 13,5 proc. stiprumo 0.75 l vyno butelį, atliekame aritmetinį veiksmą 0.75 x 13,5 ir gauname šiek tiek daugiau nei 10 alkoholio vienetų.

Alkoholio vartojimo pasekmės – negailestingos

Na, o dabar apie tiesioginę alkoholio vartojimo įtaką kraujui. Kraują sudaro 4 pagrindiniai komponentai – eritrocitai, leukocitai, trombocitai ir plazma.

Nuolatinis alkoholio vartojimas tiesiogiai veikia mūsų kaulų čiulpus ir stabdo eritrocitų – kraujo kūnelių, aprūpinančių organizmą deguonimi, gamybą arba eritrocitai gaminami nepilnaverčiai. Tai gali sukelti anemiją, arba, kitaip tariant, mažakraujystę.

Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir uždegimų. Kaip ir eritrocitų atveju, alkoholio paveikti kaulų čiulpai gamina mažiau leukocitų, dėl ko padidėja tikimybė užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis.

Alkoholis veikia ir mūsų trombocitus, kurie yra atsakingi už kraujavimo stabdymą. Ilgalaikis vartojimas mažina šių komponentų kiekį kraujyje ir gali sukelti trombocitopeniją – t.y. ligą, kuri pasireiškia žaizdų nekrešėjimu arba suintensyvėjusiu mėlynių ant odos atsiradimu.

Kalbant apie plazmą, alkoholis veikia joje esančius lipidus bei gliukozę, o nekontroliuojami jos kiekio pokyčiai yra ypač pavojingi žmonėms, sergantiems diabetu, kadangi alkoholis veikia tiek insuliną, kuris atsakingas už gliukozės lygio kraujyje mažinimą, tiek gliukagoną, kuris veikia atvirkščiai – gliukozės kiekį didina.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas mažina organizmo jautrumą insulinui, o tai gali išprovokuoti susirgimą II tipo diabetu, kuris sunki ir gyvybei pavojinga liga.

Svarbu paminėti tai, kad aprašyti kraujo sudėties pokyčiai gali pasireikšti dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Įvairios studijos rodo, kad nedidelių kiekių alkoholio vartojimas gali būti netgi naudingas, kadangi mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Na, ir pabaigai – kaip palengvinti pagirias, jei alkoholio suvartojote per daug? Būdų yra įvairių. Bene labiausiai paplitęs patarimas – vakare ir nakties metu prabudus gerti skysčių, geriausia vandens. O savijautą tikrai pagerins aspirino ir 1000 mg vitamino C tabletė prieš miegą ir prabudus ryte.

https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2161301/daumantas-gutauskas-kokia-yra-alkoholio-vartojimo-itaka-musu-kraujui

Prieš pat gražiausias metų šventes 67-erių Rimantas Daunoravičius kraujo paaukojo 100-ąjį kartą. Jubiliejinei donorystei į prekybos centre CUP esantį Nacionalinio kraujo centro (NKC) padalinį atvykęs vyras tikino, kad ties tuo jo donorystės kelias dar nepasibaigs.

„Tai dar ne pabaiga, kol sveikata leis, tol ir būsiu kraujo donoru, nes tai jau tapo mano gyvenimo dalimi. Jeigu tik bus reikalingas mano kraujas, jei kreipsis, aš visada aukosiu“, – sakė R. Daunoravičius.

Gruodžio 22 d. 100-ąjį kartą kraujo aukojęs vyras sako, kad nepaisant to, jog donorystė jam jau seniai yra įprastas dalykas, prieš šį kartą – jautė jaudulį.

„Neslėpsiu, šiam kartui tikrai ruošiausi, jo laukiau, net ir jaudulį jaučiau ir tikrai keistoka, kad va jau 100-ą kartų, jau trys skaičiai, o nebe du. Niekad negalvojau apie tai, kiek kartų norėčiau tapti kraujo donoru, tačiau nemeluosiu, donacijų skaičiui vis didėjant, vėliau toks kaip ir azartas jau atsirado.

Įsiminė vienas įvykis, kai buvau aukojęs kraujo jau beveik 80 kartų ir vienas jaunas gydytojas pamatęs tą skaičių pusiau juokais pasakė: varyk iki šimto. Tai tą ir padariau“, – juokiasi Rimantas.

19 metų – jau tiek laiko R. Daunoravičius yra aktyvus kraujo donoras. Anot vyro, jis po 5-6 kartus per metus kraujo pradėjo aukoti nuo 2004 metų. Tai daryti jį paskatino mamos liga.

„Mano mama, kuriai dabar 94 metai, turi problemų su krauju, jai ne kartą buvo perpiltas kraujas. Perpylus kraują apie pusę metų tų problemų nelieka, mažakraujystė jai nediagnozuojama, ir visa tai yra žmonių aukojančių kraują dėka. Turbūt tai labiausiai ir paskatino tapti kraujo donoru, mamai kažkas duoda, o aš taip pat aukoju ir padedu kitiems. Mano nuomone, tada toks kaip ir balansas atsiranda“, – sako R. Daunoravičius.

Rimantas nėra vienintelis kraujo donoras savo šeimoje. Anot pašnekovo, jo abu sūnūs bent 2-3 kartus per metus taip pat prisideda prie gyvybių gelbėjimo.

„Jie nuo mažens žinojo, kad aš esu donoras, metai bėgo ir kažkada jie patys nusprendė tokiais tapti. Smagu, kad jie tą daro ne vieni, eina kartu su draugais ir jų šeimomis. Taip gaunasi, kad gerumas užkrečiamas turbūt yra“, –  šmaikštauja R. Daunoravičius.

Vyras įsitikinęs – būti kraujo donorais turėtų visi galintys tai daryti.

„Daugelyje operacijų ar ligų atvejų yra reikalingas papildomas kraujas, o iš kur jis atsiras, jei nebus aukojančių? Manau, būtent dėl šios priežasties, visi galintys tapti kraujo donorais, turėtų aukoti, mes niekada nežinom, kada to kraujo prireiks mums ar mūsų artimiesiems.

Tas suvokimas, kad aš kažkam padėjau, tikrai pagerina ir pačio donoro psichologinę sveikatą. Bent jau man šis jausmas, šis žinojimas, kad galbūt būtent mano kraujas išgelbėjo kažkieno gyvybę, suteikia tokią tarsi vidinę ramybę“, – džiaugiasi pašnekovas.

Tikintiems mitais apie kraujo donorystę Rimantas sako, kad bijoti dėl savo sveikatos tikrai nėra ko.

„Aš esu puikus pavyzdys, kad kraujo aukojimas nekenkia, 100-asis kartas, o esu sveikas, kaip ridikas. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nei karto nesu pasijautęs blogai po donorystės, kaip tik iš kažkur vis atsirasdavo dar daugiau jėgų ir sveikatos. Tiesiog reikia ryžtis pirmam kartui, tas pirmasis kartas ir parodys, kaip tavo kūnas reaguoja į donorystę. Didžioji dauguma, po donorystės jausis puikiai, na o tada jau prasidės ir jų ši graži kraujo donorystės kelionė“, – sako R. Daunoravičius.

Rimantas tikina, kad visus 100-ą kartų kraujo aukojo būtent NKC padaliniuose. „Visada taip šiltai priimtas aš ten būnu, žinokit jau, kaip savas ten jaučiuosi“, – juokiasi vyras.

Lietuvos gyventojams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba netekus 60–100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

„Ne dėl dovanų ar pensijos žmonės aukoja kraują, man tai yra labiau, kaip toks liudijimas, kad davei kraujo. Žinoma, labai malonu, kad paaukojus kraujo 40 kartų tampi Garbės donoru, esi apdovanojamas. Tuomet turi galimybę pabūti tarp tokios pačios mąstysenos žmonių, susitinki su donorais, kurie taip pat aktyviai aukoja kraują. Garbės donorų apdovanojimo šventė bei vėliau gaunama papildoma pensija suteikia tokio suvokimo, kad valstybė vertina tavo pastangas, kad esi gerbiamas už donorystę“, – džiaugiasi R. Daunoravičius.

Lietuvoje donorystė leidžiama nuo 18 iki 65 metų, tačiau NKC primena, kad donorais gali būti ir vyresni nei 65-erių, kurie iki tol buvo sėkmingai davę kraują ar jo komponentus. Tiesa, tam jau turi būti suteiktas gydytojo leidimas.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą kraujo donorais nusprendusiems tapti šalies gyventojams siunčia svarbią žinią. Tam, jog visi kraujo komponentai po donorystės būtų sėkmingai panaudoti, rekomenduojama sugrįžti pakartotinei donorystei. Priešingu atveju,  kai kurių kraujo komponentų panaudojimas atidedamas ir tokiais atvejais donoro auka iš dalies gali tapti nepilnaverte.

Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kraujo donorystę kartoti rekomenduojama bent du kartus metuose. O sugrįžti kraujo donorų prašoma kadangi iš kraujo donoro kraujo atskirtus kraujo komponentus panaudoti galima tik atlikus tyrimus sekančios donoro donacijos metu.

„Iš vieno donoro padovanoto kraujo maišelio yra išskiriami  trys skirtingi  kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma, kurie turi skirtingą galiojimo laikotarpį. Eritrocitai į ligonines patenka per pirmąsias dvi ar tris savaites. Kai tuo tarpu kraujo plazmą išduoti į ligoninę galima tik po sekančių donoro tyrimų.

Tad, jei donoras pakartotinai neatvyksta, donoro auka praranda pilnavertiškumą, o mes (NKC), net ir norėdami, negalime panaudoti visų donoro dovanoto kraujo komponentų“, – teigia D. Gutauskas.

NKC direktorius priduria, kad kraujo davimas – tai labai nedaug laiko reikalaujantis procesas. Tad ir į reguliarią donorystę, pasak jo, galima pažvelgti kaip į lengvai įgyvendinamą, kilnių darbų įprotį.

„Šiais laikais gyvename labai intensyvų gyvenimą. Visgi tikiu, kad net ir tokiomis aplinkybėmis kraujo donorystei laiko galime atrasti kiekvienas iš mūsų. Ir tą daryti kiek įmanoma dažniau, nes viena donacija užtrunka vos iki dešimties minučių, o eritrocitų skaičius kraujyje atsistato per 60 dienų. Tai reiškia, kad kraują aukoti galima netgi kas 2 mėnesius“, – sako D. Gutauskas, pabrėždamas, kad kraujo davimas moterims per metus negali viršyti 4 kartų, vyrams – 6 kartų.

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo pat 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo.

Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų – 6 proc. daugiau, lyginant su 2021-aisiais, kai Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo, bei daugiau nei 2020-aisiais, kai kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

Tikimasi, kad šiemet situacija bus dar geresnė, ką rodo ir NKC skaičiavimai. 2022 m. iki rugsėjo 30 d. buvo atlikta 49 978 donacijų, kai šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 53 831 donacijų.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą šalies istorijoje įsigijo pagal individualų užsakymą pagamintus autobusus su specialia įranga, kuri bus naudojama kraujo donorystės procesui organizuoti atvykstant kuo arčiau žmonių. Nuo šiol donorai galės dar patogiau dovanoti kraujo, nepaisant metų laiko ir oro sąlygų. Planuojama, kad autobusais, kurių NKC įsigijo 2, nuo šiol bus vykstama į įvairius šalies miestus ir miestelius, o jų aikštėse, skveruose ar kitose populiariose susibūrimo vietose kviečiama aukoti kraujo. Savo kelionę šie autobusai pradėjo Vilniuje Katedros aikštėje, kur buvo pašventinti ir pristatyti susirinkusiems smalsuoliams.

Kraujo donorystės autobusai, kurie NKC užsakymu ir pagal Europos Komisijos rekomendacijas buvo gaminami 10 mėnesių, turi specialias keturgubas kraujo maišų sistemas ir kitą svarbiausią įrangą, reikalingą sklandžiam kraujo donorystės procesui užtikrinti.

Taip pat juose yra įrengtos 3 specialios minkštos pusiau gulimos padėties kėdės donorams, kur jie galės patogiai įsitaisyti aukodami kraują. Autobusuose yra sumontuota moderni šildymo ir vėsinimo sistema, kad būtų galima sudaryti komfortiškas sąlygas donorams ir darbuotojams, taip pat paaukotam kraujui laikyti. Taip pat ir specialūs pirmosios pagalbos rinkiniai, kad NKC komanda būtų pasirengusi suteikti būtinąją pagalbą, jei tik jos reikėtų gyventojams, t. y. ne tik donorams. Kraujobusai yra yra įrengti pagal Europos Komisijos patvirtintas Kraujo koponentų ruošimo, panaudojimo ir kokybės užtikrinimo gaires.

Kraujobuso komandą sudarys 6 specialistai. Vairuoti autobusus bus patikėta NKC darbuotojams, turintiems atitinkamus vairuotojų pažymėjimus, o į kiekvieną išvyką visada vyks gydytojas, kuris įvertins donoro būklę ir jo galimybę donuoti pagal klausimyne pateiktus atsakymus. Taip pat kraujo donorystės organizavimo ekspertai, kurie padeda donorams užpildyti reikiamus dokumentus, suteikia informaciją, atsako į rūpimus klausimus, ir žinoma, bendrosios praktikos slaugytojos, kurios rinks dovanojamą kraują.

Skaičiuojama, kad per dieną viename iš kraujo donorystės autobusų galima maksimaliai surinkti 27 litrus kraujo iš 60 donorų – tokiam maksimaliam kiekiui yra pritaikyta įranga.

Planuojama, kad šie kraujobusai pirmiausia aplankys didžiuosius Lietuvos miestus per spalį, lapkritį ir gruodį. Apie išvykų datas bus pranešama atskirai NKC interneto puslapyje kraujodonoryste.lt, taip pat paskyrose socialiniuose tinkluose ir informuojant vietos bendruomenes per vietines informacijos sklaidos priemones.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad mobiliųjų paslaugų plėtra sveikatos apsaugos srityje yra svarbi dėl paslaugų artinimo prie gyventojų ir neabejotinai prisidės prie donorystės idėjų plitimo.

„Dalis žmonių nedalyvauja donorystėje ar dalyvauja nereguliariai dėl įvairių priežasčių – kraują renkantys autobusai yra puikus pavyzdys, kaip kūrybingai pažiūrėti į tokius barjerus ir priartinti donorystės idėjas arčiau gyventojų. Šis lankstumas galioja ir kitoms sveikatos apsaugos sritims – ambulatorinėms paslaugoms, slaugai namuose, pavėžėjimo paslaugai, kurios intensyviai plėtojamos, artinant sveikatos paslaugas gyventojams  ir teikiant jas ten, kur patogiausia“, – teigia ministras.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, donorų autobusai Vakarų Europos šalyse yra įprasta praktika, tačiau Lietuvoje tokių iki šiol neturėjo niekas. Ši naujovė į mūsų šalį atkeliavo siekiant užtikrinti, kad kraujo donorystė taptų dar prieinamesnė ir patrauklesnė.

„Nacionalinis kraujo centras nuolat remiasi geriausiais Europos ir pasaulio šalių pavyzdžiais, diegdamas naujoves kraujo donorystės sistemoje ir nebijomas imtis naujų veiklų. Mūsų svarbiausias tikslas – padaryti viską, kad kraujo donorystė taptų dar patrauklesnė ir prieinamesnė, o NKC galėtų būti kuo arčiau žmogaus. Tikiu, kad šiuo metu kraujo donorais tapti norinčių yra žymiai daugiau, nei jais tampama. Vienas iš pagrindinių trukdžių, dėl ko ne visada pavyksta tai padaryti, yra galimybių atvykti į specialiai tam skirtus punktus stoka. Tad mes patys vyksime pas gyventojus, kad jiems būtų paprasčiau ir greičiau dovanoti kraujo bei prisidėti gelbstint kitų gyvybes“, – tvirtina D. Gutauskas.

Pasak jo, įsigijus šiuos kraujobusus, įprasti kraujo surinkimo būdai nesikeis – kraują ir toliau bus galima aukoti ir lauko palapinėse, kol leis oro sąlygos, ir prekybos centruose, ir įmonėse, ir NKC padaliniuose, ir kitose uždarose erdvėse, į kurias vyksta NKC komandos. Kitaip tariant, ši naujovė – dar vienas papildomas būdas kraujo donorystei organizuoti, kurią ateityje tikimasi išplėsti įsigyjant papildomai autobusų.

Be to, NKC primena, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie žmonės, kurie serga cukriniu debetu ir naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų.

Tikimasi, kad šiemet situacija bus dar geresnė, ką rodo ir NKC skaičiavimai. Pavyzdžiui, 2022 m. iki rugsėjo 30 d. buvo atlikta 49978 donacijų, kai šiemet tuo pačiu laikotarpiu – beveik 4 tūkst. daugiau, t.y. 53831 donacijų.

Nacionalinis kraujo centras siūlo šauliams unikalią progą įsigyti aukštos kokybės turniketą CAT Gen 7

Padovanojus kraujo ir parodžius šaulio pažymėjimą, galima atsisakyti įprastos dovanos ir vietoje jos pasiimti akcijos kortelę. Surinkus 3 korteles jas galima iškeisti į turniketą CAT Gen 7.

Turniketą galima atsiimti bet kuriame stacionariame punkte, jei tokios galimybės nėra, turniketą atsiųsime registruotu paštu.  Akcija vyksta 2023 m. spalio 2 d. – 2024 m. spalio 6 d. (imtinai).

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus sprendimu, nuo rugpjūčio mėnesio 15 procentų didėja atlyginimai visiems beveik 200 darbuotojų, dirbantiems Vilniuje ir kitų miestų padaliniuose. Tai yra nuoseklus darbo užmokesčio didinimas prie neatlygintinos kraujo donorystės populiarinimo prisidedantiems profesionalams – 2022 m. ir 2021 m. jis didėjo po 10 proc., kitąmet irgi planuojamas jo augimas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu, įstaigos vadovui atlyginimas šiemet didėjo 7 proc.   

Siekiant užtikrinti stabilų atlyginimų augimą, jau trečius metus iš eilės jie yra didinami ne per priedus, o per pastoviąją darbo užmokesčio dalį – koeficientą, kuris šiemet auga nuo 73 iki 84 eurų ir užtikrins 15 proc. didesnį darbo užmokestį visiems NKC darbuotojams jau rugpjūčio pradžioje. 2022 m. ir 2021 m. atlyginimai irgi buvo didinami per koeficientą, kuris, pavyzdžiui, pernai buvo pakeltas nuo 66 iki 73 eurų.

Nuo šių metų liepos vidutinis NKC padalinio vadovo atlyginimas siekia 3250 eurus, gydytojų – 2642 eurus, bendrosios praktikos slaugytojų – 2298 eurus, neatskaičius mokesčių.

NKC direktoriaus Daumantas Gutauskas tikisi, kad reguliarus darbo užmokesčio augimas leis pritraukti dar daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų visuose įstaigos padaliniuose ir didins jos patrauklumą tarp profesionalų šalies medicinos sektoriuje. Tai yra be galo svarbu šalyje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei ir diegiant naujoves įstaigose veikloje.

„Džiugu tai, kad kasmet turime galimybę didinti atlyginimus. Neabejotinai tai yra paskatinimas už atsakingą darbą visiems profesionalams, kurių pastangomis gerėja įstaigos veiklos rezultatai, auga surenkamo kraujo kiekiai, šalyje populiarėja neatlygintina kraujo donorystė. Tam lemiamą reikšmę turi skaidrūs ir efektyvūs NKC pirkimai bei kraujo plazmos realizavimas“, – tvirtina D. Gutauskas.

Pasak jo, uždirbtas pelnas skiriamas visų NKC darbuotojų atlyginimams didinti ir padalinių modernizavimui tam, kad specialistai laboratorijose dirbtų su geriausiomis technologijomis, o donorams ir pacientams būtų užtikrintas maksimalus saugumas.

Kaip teigia D. Gutauskas, išskaidrinus viešuosius pirkimus ir kraujo plazmos realizavimą farmacijos pramonei, pastaruosius pora metų įstaiga dirba pelningai – vidutiniškai grynasis pelnas siekia apie 20 procentų ir sudaro apie 2 mln. eurų.

Pavyzdžiui, likutinei kraujo plazmai realizuoti yra skelbiami tarptautiniai konkursai, kuriuose dalyvauti kviečiami visi Europos ekonominės erdvės farmacijos pramonės atstovai. Iš tarptautiniuose konkursuose įsigytos kraujo plazmos farmacininkai gamina vaistus, pavyzdžiui, albuminą, imunoglobuliną, krešėjimo faktorius, kurie naudojami Europos ekonominėje erdvėje ir taip sugrįžta Lietuvos pacientams. Taip NKC tiekdama kraujo komponentus šalies gydymo įstaigoms, neapkrauna šalies biudžeto, o visą uždirbtą pelną gauna iš Europos farmacijos kompanijų, joms pardavus tik likutinę, klinikiniams tikslams nepanaudotą plazmą.

NKC duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį atėjusių donorų buvo 41621, atliktų donacijų – 35648, o surinkta daugiau nei 16041 litrų kraujo. Tuo tarpu 2022 m. pirmąjį pusmetį atėjusių donorų buvo 37247, atliktų donacijų – 32297, o surinkta kraujo – virš 14533 litrų

Neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų.

Šalyje vis labiau populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, Nacionalinis kraujo centras (NKC) pastebi, kad neretai gyventojai nežinodami, jog laikinai turi susilaikyti nuo donorystės, išvis nebesugrįžta aukoti kraujo, todėl primena, kurioms būklėms ir negalavimams esant svarbu daryti pertrauką. Saugant donoro sveikatą, laikinai negalima dovanoti kraujo po karščiavimo, gripo ar kitos virusinės ligos, moterims menstruacijų metu, po gimdymo, netekus kūdikio, taip pat pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo, ligų ar tam tiktų procedūrų. Tokiais atvejais svarbu yra gera donoro sveikatos būklė ir duoti kraujo galima praėjus tik konkrečiam gydytojo nustatytam laikotarpiui.

„Kasdien bendraudami su gyventojais pastebime, kad kartais jie nežinodami, jog kraujo duoti neleidžiama tik laikinai, tokios idėjos išvis atsisako. Norime, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, tad žmonėms primename, kada aukoti kraujo negalima tik laikinai ir kokiais atvejais donorystė, deja, negalima. Mūsų tikslas – suteikti žmonės kuo daugiau aiškumo, kad jie žinotų, kada tai daryti saugu, o kada būtina pertrauka“, – sako D. Gutauskas.

Pavyzdžiui, pasak jo, labai svarbu priminti, kad kraujo negalima duoti dvi savaites po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Taip pat keturis mėnesius pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą, po sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros, po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo nesterilia adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

NKC vadovas atkreipia ir moterų dėmesį į tai, kad norint išsaugoti gerą organizmo būklę, gydytojai nerekomenduoja duoti kraujo menstruacijų metu, o pusmetį – po gimdymo, nutrūkusio nėštumo, nes moters organizmas dar gali būti silpnas ir aukojant kraują donorė gali pasijusti prastai.

Pasak jo, išlaukti rekomenduojamą laikotarpį yra būtina dėl geros donorų sveikatos būklės, o praėjus reikiamiems terminams vėl galima tęsti neatlygintiną kraujo donorystę arba tapti donoru. Svarbiausias laikinų pertraukų tikslas yra gera sveikatos būklė, kuri garantuoja saugumą donorui, atliekančiam kilnią misiją – dovanojant kraują, kuris padeda gelbėti pacientų gyvybes.

Be to, NKC primena, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie žmonės, kurie serga cukriniu debetu ir naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo pat 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų – 6 proc. daugiau, lyginant su 2021-aisiais, kai Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo bei daugiau nei 2020-aisiais, kai kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, yra 425, bet iš jų tik 13 yra pasinaudoję šia galimybe. Tai reiškia, jog kai kurie donorai išvis pamiršta kreiptis dėl valstybinės pensijos, kuri senatvėje galėtų būti antroji. Šiuo metu iš viso yra 74 kraujo donorai, kurie jau gauna 136,58 Eur siekiančią valstybinę pensiją, o tai yra 21 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Ekspertai primena, kad kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, gali pretenduoti į antrojo laipsnio valstybines pensijas ir sulaukę senatvės gauti dvejas pensijas. Kreiptis dėl šios pensijos ir susitvarkyti reikiamus dokumentus galima jau dabar, nelaukiant pensinio amžiaus.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, yra nemažai atvejų, kai valstybinės pensijos daliai donorų nėra skiriamos, nes jie tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o reikiamus dokumentus susitvarkyti dabar, nelaukdami senatvės. Tai reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas. Deja, kai kurie donorai net ir turėdami galimybę, kai jau yra neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, apie tai pamiršta“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, pasak NKC vadovo, skatiname kraujo donorus, net jei jiems šiuo metu nėra pensinio amžiaus, o pavyzdžiui, yra 40 ar 45 metai, kreiptis į NKC, kur atsakingi specialistai padės paruošti reikiamus dokumentus, kuriuos sulaukus pensinio amžiaus liks tik pateikti atsakingoms institucijoms, norint gauti užsitarnautą antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

„Donorui skirta valstybinė pensija yra tarsi simbolinė valstybės padėka už nuolatinį, ilgametį kraujo aukojimą bei milžinišką pagalbą gelbstint kitų žmonių gyvybes. Tad svarbu nepamiršti susitvarkyti reikiamus dokumentus, kai jau galima į ją pretenduoti, o sulaukus pensinio amžiaus dėl to nebesukti galvos. Tikimės, kad tai paskatins dar daugiau gyventojų tapti kraujo donorais ir papildyti augančias jų gretas“, – sako D. Gutauskas.

Primenama, kad pernai vasarą antrojo laipsnio valstybinė pensija, pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, pakilo nuo 118,7 Eur iki 136,58 Eur.

Skaičiuojama, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo. Kai tuo tarpu 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.

Neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų

NKC primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Na, o duodant kraują būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, nes jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.

Aukoti kraujo galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Atšilus orams daugiau nei penktadaliu sumažėjo kraujo donorų aktyvumas bei surenkamo kraujo kiekiai. Tad kraujo donorystės įstaigos kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo vasaros poilsio metu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir nepamiršti prisidėti gelbstint gyvybes gydymo įstaigose gydomiems pacientams. Esant galimybei, gyventojų prašoma net ir atostogų metu užsukti į artimiausią kraujo centrą, nes kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra labai svarbus pildant sukauptas kraujo atsargas, kurios vasaros metu dažniau išsenka.

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0- ir A+ grupių kraujo, taip pat sparčiai senka 0+ir AB+ sukauptos kraujo atsargos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vasarą trūkstant kraujo ir sulaukiant mažiau donorų, dabar yra puiki proga parodyti visuomenės susitelkimą ir ragina visus galinčius užsukti į kraujo centrus.

„Kraujo donorystė yra geras lakmuso popierėlis, kuris rodo, kaip mes palaikome vienas kitą – džiugina, kad vis daugiau žmonių sąmoningėja, prisideda prie donorystės ir gyvybių gelbėjimo. Svarbu neužmiršti, kad ir vasarą vyksta operacijos, kraujo poreikis gydymo įstaigose niekur nedingo, tad raginčiau visus galinčius apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti prie pagalbos bendrapiliečiams. Gi niekada nežinai, kada tokios pagalbos prireiks kiekvienam iš mūsų“, – sako ministras.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų skaičius visuose NKC padaliniuose yra sumažėjęs maždaug 20 proc.

„Nepaisant to, kad kraujo donorų skaičius šalyje kasmet auga, deja, vasara yra tas laikotarpis, kai poilsiaudami žmonės apie donorystės svarbą primiršta. Būtent todėl labai prašome šalies gyventojų net ir atostogų metu atrasti laiko bei apsilankyti artimiausiame kraujo centre. Donorų paaukotas kraujas yra gyvybiškai būtinas pacientams, pavyzdžiui, operacijų metu, praradus didelį jo kiekį dėl patirtų traumų, avarijų metu ar komplikuoto gimdymo. Kraujo reikia visada, nepriklausomai nuo metų laiko“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, donorui apsilankyti artimiausiame kraujo donorystės padalinyje kainuoja vos 20 – 30 minučių, tačiau šis laikas yra aukso vertės, nes leidžia išgelbėti sunkiai sergančių pacientų gyvybes.

Kauno klinikų kraujo centro vadovė Diana Remeikienė sako, jog donorų mažėti ima dar gegužės pabaigoje, o tam, kad užtikrinti didesnes kraujo atsargas, Kauno klinikose šiuo metu per dieną reikėtų maždaug 30 donorų daugiau nei jų yra.

„Donorų vasaros laikotarpiu sumažėja mažiausiai penktadaliu ir toks sumažėjimas tikrai yra nemenkas. Jį pradedame jausti jau gegužės pabaigoje, kai studentai pradeda laikyti egzaminus, o žmonėms prasideda atostogos, atšyla orai. Tad vasara tampa savotišku iššūkių metu. Dažniausiai trūksta standartinių – pirmos bei antros kraujo grupių“, – sako D. Remeikienė.

Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė taip pat teigia, kad šiuo metu esamas donorų srautas neatitinka kraujo poreikio, o panaši situacija dažnai pasikartoja šiltuoju metų laiku.

„Santaros klinikose gydomi ypač sudėtingi, specialių poreikių pacientai, vykdomos organų ir kaulų čiulpų transplantacijos, teikiama akušerinė komplikuotų būklių pagalba. Jiems reikalingi specialiai paruošti kraujo komponentai. Santaros klinikų kraujo centre saugomos ir visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose prieinamos trombocitų koncentratų atsargos, be kurių pacientai gali mirtinai nukraujuoti. Kasdien reikia bent 120 kraujo donorų, kad tiek medikai, tiek pacientai galėtų jausti saugūs. Tad kaupkime kraujo banką nedelsiant, nes niekas nežinome, kada ir kam iš artimųjų ar net sau pačiam gali prireikti“, – teigia L. Kryžauskaitė.

Kraujo centrai primena, kad vieno žmogaus paaukotas kraujas gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.