Balandžio 5–6 dienomis nedirbsime.
Tegu Šv. Velykos atneša džiaugsmą, šilumą ir gražias akimirkas su artimaisiais! 🌷🐣

Ar galima aukoti kraujo jaučiant alergijos požymius? Tai vienas dažniausių klausimų, kurį pavasarį užduoda gyventojai, pradėjus žydėti augalams ir ore padaugėjus žiedadulkių. Šiuo laikotarpiu vis daugiau žmonių susiduria su sezoninės alergijos simptomais. NKC informuoja, kad donorystė galima, jei simptomai yra lengvi ir žmogus jaučiasi gerai, o donorystę rekomenduojama atidėti pablogėjus savijautai, atsiradus dusuliui ar karščiavimui. Jei vartojami vaistai, prieš donorystę rekomenduojama pasikonsultuoti su NKC gydytoju.

Donorystė galima asmenims, sergantiems lengva šienlige ar kitomis lengvomis maisto ar aplinkos alergijomis, jei donorystės dieną jie jaučiasi gerai.

Po steroidinių vaistų vartojimo (peroralinio ar injekcinio) turi būti praėjusios ne mažiau kaip 7 dienos. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl sunkios alergijos priversti reguliariai vartoti steroidinius vaistus, donorystė nėra leidžiama.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų pavasarį dėl alerginių reakcijų, tokių kaip šienligė, linkę atsisakyti donorystės vien dėl abejonių ar informacijos stokos, nors reali sveikatos būklė tai leistų ir grėsmės recipientams nekeltų.

Būtent todėl ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kada donorystė yra saugi, atsakingai įvertintų savo sveikatos būklę ir neatsisakytų galimybės prisidėti gelbstint gyvybes.

„Prasidėjus pavasariui kiekvienais metais sulaukiame daugiau užklausų iš gyventojų, kurie domisi, kada alergija gali tapti kliūtimi atvykti paaukoti kraujo. Visų pirma norime padėkoti žmonėms už jų sąmoningumą – tai rodo, kad donorystė jiems yra svarbi. Lengvi sezoninės alergijos simptomai dažniausiai nėra priežastis atsisakyti donorystės.

Visgi, esant prastesnei savijautai ar vartojant steroidinius vaistus, visuomet reikėtų pasirinkti saugesnį laiką ir donorystę atidėti. Prieš aukojant kraują ir kylant klausimams dėl vaistų vartojimo bei donorystės, rekomenduojame paskambinti į NKC ir pasikonsultuoti su mūsų gydytojais, kurie tinkamai įvertins ar galite dovanoti kraują“, – sako jis.

D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoninių ligų ar alergijų. Tad net ir nedidelis donorų aktyvumo sumažėjimas gali turėti realių pasekmių pacientams gydymo įstaigose.

„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams, o gyventojus, kurie dar nėra aukoję kraujo, kviečiame prisijungti prie kraujo donorų bendruomenės. Reikia tik užsukti į artimiausią Nacionalinio kraujo centro padalinį. Kraujo komponentai šalies ligoninėse reikalingi nuolat – jie padeda pacientams po sudėtingų operacijų, traumų, sergant onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis. Vieno donoro paaukotas kraujas gali padėti net trims pacientams, todėl net ir trumpalaikis donorų sumažėjimas gydymo įstaigoms visada kelia papildomų iššūkių“, – sako D. Gutauskas.

 Vyriausybėje įvyko Nacionalinio kraujo centro (NKC) inicijuota neatlygintinos kraujo donorystės akcija, kurios metu kraujo dovanojo ministrai, Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Taip pat pristatyta svarbi inovacija – atnaujinta kraujo donorams sukurta programėlė „Mano kraujas“. Akcijos metu išvis atliktos 27 donacijos, kraujo paaukoti atvyko 31 žmogus, iš kurių 4 pirmą kartą aukojo kraujo ir tapo donorais.

 Pasak akcijos globėjos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, sprendimas tapti kraujo donoru yra svarbus ne tik individualiu, bet ir valstybiniu mastu, nes užtikrina sklandų visos sveikatos sistemos darbą. Inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, anot jos, šią sistemą tik sustiprina.

Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė akcentuoja, kad kraujo donorystės stabilumas tiesiogiai priklauso nuo nuolatinio visuomenės įsitraukimo ir tai skatinančių priemonių.

„Kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis, nepriklausomai nuo metų laiko ar savaitės dienos, todėl labai svarbu užtikrinti stabilų ir patikimą kraujo tiekimą. Nuolatinės kraujo donorystės akcijos ir modernūs skaitmeniniai sprendimai padeda stiprinti šią sistemą, skatina žmones įsitraukti ir leidžia donorystę padaryti dar patogesnę bei prieinamesnę. Be kraujo donorų indėlio sklandus pacientų gydymas ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas būtų neįmanomi“, – teigia M. Jakubauskienė.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad tik aktyvaus donorų, partnerių bei įvairių institucijų ir jų atstovų bendradarbiavimo dėka kraujo donorystės sistema šalyje gali veikti sklandžiai.

„Dėkoju visiems kraujo donorams, kurie kasdien prisideda medikams gelbėjant gyvybes ir padeda užtikrinti stabilų kraujo tiekimą gydymo įstaigoms. Aukščiausių valstybės institucijų vadovų dalyvavimas kraujo donorystės akcijose stiprina visuomenės pasitikėjimą kraujo donorystės sistema ir skatina žmones drąsiau įsitraukti į donorystę. Tai motyvuoja ir mus toliau kurti bei tobulinti inovatyvius sprendimus, kurie kraujo donorystę padarytų dar sklandesnę ir patrauklesnę“, – sako D. Gutauskas.

Tikimasi, kad NKC atnaujinta programėlė dar labiau palengvins donorystės procesą ir skatins nuolatinį donorų įsitraukimą. Joje donorai gali registruotis kraujo donorystei, pasirinkti jiems patogiausią laiką ir vietą, stebėti savo donorystės istoriją, peržiūrėti tyrimų rezultatus, realiuoju laiku matyti kraujo atsargas pagal savo kraujo grupę.

Programėlės naudotojai gali gauti pranešimus apie vykstančias kraujo donorystės akcijas, išaugusį tam tikrų kraujo grupių poreikį, matyti, kurioje gydymo įstaigoje jų kraujas panaudotas. Taip pat virtualaus asistento pagalbą – gauti atsakymus į kylančius klausimus ir individualias rekomendacijas, dar labiau įsitraukiant ir stiprinant neatlygintinos kraujo donorystės kultūrą Lietuvoje.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

2024 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 41,1 tūkst., atliktų donacijų – 76,9 tūkst. 2023 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 40,1 tūkst., atliktų donacijų – 72,3 tūkst.

Praėjusiais metais pirmakarčių donorų NKC sulaukė kiek mažiau nei 2024-aisiais. Centro atstovai pabrėžia. kad naujų donorų sulaukti yra labai svarbu, kadangi dalis esamų kraujo donorų laikinai arba visam laikui nebegali duoti kraujo dėl amžiaus, ligos, nėštumo ar kitų priežasčių.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, 2025 metų rezultatai atskleidžia ne tik išaugusius kraujo surinkimo mastus, bet ir metai po metų vis brandesne tampančią donorystės kultūrą Lietuvoje.

„Pirmiausia noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie pernai bent kartą ryžosi atvykti į artimiausią kraujo donorystės centrą ir paaukoti kraujo. Rekordiniai rezultatai rodo vis labiau augantį visuomenės supratingumą apie šios kilnios veiklos vertę bei suvokimą, kad stabilus kraujo tiekimas gydymo įstaigoms yra būtinas nepriklausomai nuo savaitės dienos ar metų laiko. Dėkoju visiems NKC darbuotojams bei partneriams, nes sėkmingą kraujo donorystės veiklą galima užtikrinti tik stipriu, komandiniu darbu“, – sako jis.

Pasak D. Gutausko, net 2,2 pernai siekęs donorų grįžtamumo rodiklis, viršijęs Europos vidurkį, yra aiškus įrodymas, kad lietuvių požiūris į kraujo donorystę daugeliui Europos šalių gali būti pavyzdinis.

Kaip akcentuoja NKC direktorius, donoro grįžtamumas svarbus, nes donorui atvykus pakartotinei kraujo donacijai ir atlikus pakartotinius kraujo tyrimus, yra užtikrinamas jo panaudojamo kraujo saugumas ir kokybė. Todėl labai svarbu, kad donoras aplankytų kraujo donorystės centrą bent du kartus metuose.

Lietuviai puikiai supranta, kiek aktyvi kraujo donorystė ir paaukotas kraujas yra svarbūs ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms.

„Lietuvoje formuojasi stipri, europiniu mastu konkurencinga neatlygintinos kraujo donorystės kultūra. Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat – net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, – teigia jis.

Pasak NKC vadovo, kalbant apie tendencijas, svarbu paminėti ir tai, jog nepaisant to, kad kraujo surenkama vis daugiau, šalies gydymo įstaigose jo poreikis nemažėja, o išlieka toks pat arba didėja.

Daugiausia neatlygintinai donorų paaukoto kraujo iš NKC 2025-aisiais buvo užsakoma į
Klaipėdos universiteto ligoninę, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), Respublikinę Šiaulių ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę, Respublikinę Panevėžio ligoninę.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių. Tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomi apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.

Šventinis laikotarpis – metas, kai dauguma žmonių, leisdami laiką su artimaisiais, atsipalaiduoja ir atitrūksta nuo darbų bei kasdienybės, todėl keičiasi ir jų mitybos bei poilsio įpročiai. Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir primena, kad gausesnės vaišės, persivalgymas ar alkoholio vartojimas gali turėti įtakos ne tik bendrai savijautai, bet ir kraujo donorystei. Nuo kasdienių donorų pasirinkimų priklauso, ar paaukotas kraujas bus tinkamas pacientams, gydomiems šalies ligoninėse.

Persivalgymas, riebus ar labai saldus maistas, taip pat alkoholio vartojimas gali paveikti kraujo sudėtį ir lemti, kad kraujas tampa netinkamas perpylimui, o donorystę tenka atidėti. Dėl to kai kuriems pacientams gali būti sudėtingiau laiku gauti reikalingą pagalbą.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, gausiai vartojant riebų, sočiųjų riebalų turintį maistą, kraujo plazmoje padidėja riebalų kiekis, todėl ji praranda skaidrumą ir tampa balkšvos spalvos. Tokia kraujo plazma laikinai tampa netinkama gydymui.

Tuo tarpu alkoholis skatina skysčių netekimą, todėl gali padidėti kraujo klampumas (tirštumas) ir laikinai pakisti kraujo rodikliai dėl kurių donorų kraujas gydymui irgi tampa netinkamas.

„Esame be galo dėkingi kraujo donorams už jų aktyvumą ir tai, kad kraujo donorystei nelieka abejingi tiek prieš šventes, tiek ir po jų. Kita vertus, švenčių metu, kuomet leidžiame laiką su artimaisiais, natūralu daugiau atsipalaiduoti, todėl kasmet per šventes stebime išaugusį kraujo donorų skaičių, kurių kraujo rodikliai būna netinkami donorystei. Dėl šios priežasties ir norime gyventojams priminti, kaip svarbu nepamiršti atsakingo požiūrio į savo sveikatą“, – teigia D. Gutauskas.

NKC direktorius priduria, kad norint padėti kitiems, pirmiausia reikia išmokti pasirūpinti pačiu savimi, todėl saikinga mityba, atsakingas alkoholio vartojimas, taip pat pakankamas judėjimas, pasak jo, yra svarbūs žingsniai siekiant išlikti sveikiems.

„Rūpindamiesi savimi, mes tiesiogiai prisidedame prie galimybės padėti kitiems – tai ypač svarbu kalbant apie kraujo donorystę. Net ir nedideli kasdieniai sprendimai per šventes gali turėti didelę reikšmę tūkstantiems šalies ligoninėse gydomų pacientų“, – pabrėžia D. Gutauskas.

Siekiant padėti gyventojams rūpintis savo sveikata bei išvengti situacijų, kai dėl laikinai pakitusių kraujo rodiklių donorystę tenka atidėti, NKC rekomenduoja:

• Vengti labai riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, ypač patiekalų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų – keptų, gruzdintų, ruoštų su dideliais riebių padažų kiekiais ar gausiai naudojant majonezą. Tokie patiekalai, vartojami dideliais kiekiais, gali reikšmingai pabloginti kraujo kokybę;
• Saldumynus ir alkoholinius gėrimus vartoti saikingai, vengiant jų pertekliaus kelias dienas iš eilės. Per didelis cukraus ir alkoholio kiekis gali turėti tiesioginę įtaką kraujo rodikliams ir pabloginti bendrą savijautą;
• Valgyti neskubant ir sąmoningai, darant pertraukas tarp patiekalų ir stebint sotumo jausmą – tai padeda išvengti persivalgymo;
• Gerti pakankamai vandens viso šventinio laikotarpio metu, ypač jei vartojami sūresni ar riebesni patiekalai ar alkoholis. Pakankamas skysčių kiekis padeda palaikyti tinkamą organizmo pusiausvyrą;
• Nepamiršti judėjimo ir poilsio, net ir švenčių metu – pasivaikščiojimai gryname ore, fizinis aktyvumas bei pakankamas miegas itin svarbūs gerai savijautai.

Džiaugiamės galėdami pristatyti atnaujintą programėlės „Mano kraujas“ versiją – 2.0!

Atnaujinta programėlė sukurta siekiant patogesnio ir sklandesnio naudojimo vartotojams. Programėlę galima atsisiųsti Google Play ir Apple App Store parduotuvėse.

Kviečiame išbandyti atnaujintą versiją!

Informuojame, kad gruodžio 5 d. Nacionalinio kraujo centro punktai Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose dirbs pakoreguotu darbo grafiku. Kviečiame donorus atkreipti dėmesį į pasikeitusias darbo valandas ir suplanuoti vizitą iš anksto.

Gruodžio 5 d. darbo valandos:

• NKC Vilnius (Žolyno g. 34) – 9:00–15:00 val.

• NKC Vilnius (PC CUP, Upės g. 9) – 11:00–15:00 val.

• NKC Kaunas (Vytauto pr. 13) – 11:00–16:30 val.

• NKC Panevėžys (Nemuno g. 75) – 9:00–14:00 val.

• NKC Šiauliai (S. Daukanto g. 90) – 8:00–12:00 val.

Klaipėdos skyriaus darbo laikas nesikeičia – donorai priimami įprastu grafiku.

Lietuvos Respublikos (LR) atmintinų dienų įstatymą papildė nauja atmintina diena – birželio 14-oji, Pasaulinė kraujo donorų diena. Šios dienos įtraukimu į LR atmintinų dienų įstatymą siekiama skatinti neatlygintiną ir reguliarią kraujo donorystę, tikintis, kad toks žingsnis padės didinti donorų skaičių, kuris yra svarbus tiek kasdieniam sveikatos sistemos funkcionavimui, tiek pasirengimui ekstremalioms situacijoms ar nelaimėms, kai kraujo poreikis išauga.

Tokios naujovės numatytos šiandien Seimo priimtose į LR atmintinų dienų įstatymo pakeitimuose.

Didžiausios šalyje kraujo donorystės įstaigos – Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas teigia, jog kraujo donorystės įprasminimas valstybiniu lygmeniu yra itin svarbus žingsnis, nes jis ne tik padės skatinti naujus donorus dovanoti kraujo, bet ir pagerbs didelį, jau esamų donorų indėlį. Taip pat stiprins sveikatos sistemos pajėgumą užtikrinti gyvybiškai svarbias paslaugas visiems šalies gyventojams.

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie net ir sunkesnėmis aplinkybėmis neapleidžia šios kilnios veiklos. Vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes, o kraujo atsargos – tai mūsų šalies sveikatos saugumo pagrindas. Kiekviena donorystė reiškia realią pagalbą pacientams, kuriems kraujas reikalingas čia ir dabar – nuo onkologinių ligonių iki nelaimėse sužalotų žmonių. Įtvirtindami šią dieną kaip atmintiną, mes pagerbiame esamų donorų pasiaukojimą bei siunčiame aiškią žinią visiems potencialiems donorams, kad kraujo donorystė – tai visai valstybei be galo svarbi veikla“, – sako jis.

Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia, kad imtis žingsnio įtvirtinti birželio 14-ąją kaip Pasaulinę kraujo donorų dieną Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąraše paskatino ne tik siekis didinti visuomenės informuotumą apie kraujo donorystės svarbą, bet ir skatinti solidarumo, pilietiškumo bei bendruomeniškumo vertybes, prisidėti prie svarbių visuomenės sveikatos ir švietimo tikslų įgyvendinimo.

„Galima pasidžiaugti, kad mūsų šalyje jau dabar kraujo donorystei neabejingų gyventojų yra nemažai, o kraujo donorų skaičius kasmet auga. Kita vertus esu įsitikinusi, kad šios dienos įtvirtinimas atmintinų dienų sąraše yra vertybiškai svarbus žingsnis – jis padės dar labiau ugdyti jaunimo sąmoningumą, skatins pilietinį aktyvumą ir formuos teigiamą požiūrį į donorystę kaip į garbingą ir socialiai atsakingą veiklą“, – sako J. Sejonienė.

Primenama: kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

Tęsiame gražų bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga ir kviečiame šaulius prisidėti prie kraujodonorystės akcijos.

Atėję į NKC ir parodę šaulio pažymėjimą, vietoje įprastos dovanos galėsite pasirinkti akcijos kortelę.

Surinkus 2 korteles, jas galima iškeisti į 4″ elastinį spaudžiamąjį izraelietišką tvarstį.
Surinkus 4 korteles, jas galima iškeisti į CAT gen 7 turniketą.

Akcijos sąlygos ir taisyklės:

Akcijos organizatorius – VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, (toliau – organizatorius).

Akcijos laikotarpis – 2025 11 01 – 2026 12 31 (imtinai).

Padovanojus kraujo ir parodžius šaulio pažymėjimą, galima atsisakyti įprastos dovanos ir vietoje jos pasiimti akcijos kortelę. Surinkus 2 korteles jas galima iškeisti į 4″(10cm) elastinį spaudžiamąjį izraelietišką tvarstį arba 4 korteles į CAT gen 7 turniketą.

Dovaną galima atsiimti bet kuriame stacionariame punkte, jei tokios galimybės nėra, dovaną atsiųsime registruotu paštu.

Organizatoriai pasilieka teisę bet kuriuo metu keisti akcijos taisykles ar nutraukti akciją be atskiro įspėjimo.

Rudens mokslo atostogų metu, kai daugelis šeimų su vaikais išvyksta ilsėtis ir atitrūksta nuo kasdienybės, pastebimai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis. Tuo metu kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse išlieka toks pat didelis. Tad prieš prasidedant moksleivių atostogoms Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus, ypač į tuos, kurie su vaikais ruošiasi išvykti ilsėtis, ir kviečia nelikti abejingiems bei nepamiršti kraujo donorystės svarbos.

 NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta O+, 0-, A+ ir A- grupių kraujo.

Šeimas, kurios moksleivių atostogų metu planuoja keliones ar poilsį, NKC kviečia dar prieš išvykstant apsilankyti artimiausiame kraujo donorystės padalinyje. Taip pat, esant galimybei, tai padaryti ir iškart po atostogų.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, mažėjantis donorų aktyvumas – kone kiekvienų moksleivių atostogų tendencija. Tuo tarpu gydymo įstaigoms kraujo atsargų reikia kasdien, nepriklausomai nuo metų laiko, mėnesio ar savaitės dienos, nes pacientai negali laukti.

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems tiems, kurie, užsiimdami savo kasdienėmis veiklomis, nepamiršta kraujo donorystės svarbos ir atvyksta paaukoti kraujo. Kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra be galo svarbus pildant kraujo atsargas ir gelbstint gyvybes pacientams gydymo įstaigose. O visiems tiems, kurie kartu su vaikais ruošiasi išvykti ilsėtis, norime priminti, kad pacientams ligoninėse kraujo reikia kasdien, nepriklausomai nuo atostogų ar švenčių. “, – teigia D. Gutauskas.

Deja, pasak D. Gutausko, kraujo atsargos senka sparčiai, o gyvybes gelbstinčių procedūrų niekas negali atidėti. Tad kviečiame nelikti abejingiems ir atvykti į artimiausią kraujo donorystės padalinį bei paaukoti kraujo.

Jis primena, kad kraujo donorystė – daug pastangų ir laiko nereikalaujantis veiksmas bei puikus kilniaširdiškumo pavyzdys.
„Jūsų gerumas šiandien gali tapti kažkieno rytojumi. Be to, niekada nežinai, kada ir pačiam, ar tavo artimajam, ar draugui gali prireikti tokios pačios pagalbos“, – sako jis.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.

2025-11-03 laimėtojais tapo Juozas Ramanauskas ir Sandra Minalgienė. Kadangi Juozas Ramanauskas neatsiemė dviračio, vietoje jo ištrauktas naujas laimėtojas Domas Andriuškevičius.

2025-12-01 laimėtojais tapo Tomas Banys ir Agneta Vainienė. Su laimėtojais susisiekėme ir laukiame jų atsiimant dviračius! 🎉

2025-11-03 laimėtojais tapo Neringa Norkutė ir Vitalijus Kairys. Su laimėtojais susisiekėme ir laukiame jų atsiimant dviračius! 🎉

Loterijos taisyklės: „Kelionė prasideda nuo pirmo lašo“

1. Organizatorius

Loteriją organizuoja Nacionalinis kraujo centras (toliau – Organizatorius).

2. Loterijos tikslas

Skatinti pirmąją kraujo donorystę ir didinti pirmą kartą kraują dovanojančių asmenų skaičių.

3. Dalyviai

• Dalyvauti gali tik asmenys, pirmą kartą dovanoję kraujo.
• Dalyvis turi būti vyresnis nei 18 metų ir atitikti kraujo donorystės reikalavimus.
• Pakartotiniai donorai loterijoje dalyvauti negali.

4. Dalyvavimo sąlygos

• Po kraujo donorystės pirmakarčiams įteikiama QR kortelė. Jei jos donorystės maišelyje nėra, pirmą kartą kraują dovanojęs asmuo turi kreiptis į registratorių arba Organizatorių.
• Registracija į loteriją vyksta tik per nurodytą formą (Google Form).
• Registruojantis būtina pateikti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir telefono numerį.
• Į loterijos sąrašą įtraukiami tik tie dalyviai, kurie pilnai užpildė registracijos formą.
• Vienas dalyvis gali registruotis tik vieną kartą.

5. Loterijos laikotarpis

• Loterija vyksta nuo 2025-10-01 iki 2025-12-31.
• Prizų burtų traukimas ir paskelbimas vyks kas mėnesį pagal Organizatoriaus nustatytą grafiką:
  • 2025-11-03
  • 2025-12-01
  • 2026-01-02

6. Prizai

• Loterijoje bus išdalinti 6 dviračiai (po 2 dviračius kas mėnesį).
• Kiekvienas nugalėtojas gali laimėti tik vieną prizą.

7. Nugalėtojų nustatymas

• Nugalėtojai išrenkami atsitiktiniu burtų traukimu iš visų užsiregistravusių pirmakarčių donorų.

8. Prizų įteikimas ir viešinimas

• Nugalėtojai bus informuoti el. paštu arba telefonu per 1–3 darbo dienas nuo burtų traukimo.
• Laimėtojų sąrašas taip pat bus paskelbtas Organizatoriaus „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
• Prizai įteikiami pagal susitarimą.
• Dalyvaudamas loterijoje, dalyvis sutinka, kad laimėjimo atveju jo vardas ir nuotrauka gali būti paviešinti Organizatoriaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir komunikacijoje, susijusioje su loterija.

9. Asmens duomenų tvarkymas

• Dalyvių pateikti duomenys naudojami tik loterijos organizavimui ir prizų įteikimui.
• Organizatorius laikosi BDAR reikalavimų ir užtikrina dalyvių duomenų saugumą.

10. Papildomos sąlygos

• Jei dalyvis nesutinka su burtų rezultatais arba nesilaiko taisyklių, prizas gali būti perduotas kitam dalyviui.
• Organizatorius pasilieka teisę keisti loterijos taisykles, apie tai iš anksto informuodamas dalyvius atnaujinant informaciją soc.tinkluose ir puslapyje www.kraujodonoryste.lt 
• Dalyviai privalo pateikti teisingus duomenis registracijos formoje.

Dabar Kraujo donorų registro informaciją apie apsilankymus kraujo donorystės įstaigose galima nemokamai pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus (https://shorturl.at/r9AM1)

Prisijungus galima užsakyti pažymą, kurioje nurodoma, kada, kur ir kiek kartų buvo duotas kraujas.

Pateikiama informacija apie apsilankymus kraujo donorystės įstaigose nuo 2012 m. balandžio 1 d., t. y. nuo Kraujo donorų registro veiklos pradžios.

Ankstesnių metų duomenys yra saugomi kraujo centrų duomenų bazėje.

Prisijunk, gauk informaciją ir stebėk savo gerų darbų statistiką!

Nacionalinis kraujo centras (NKC) 2024 metais šalies gydymo įstaigoms pristatė daugiau nei 75 tūkst. kraujo komponentų maišelių, iš kurių daugiau nei 5200 buvo kraujo plazma. Ji yra itin svarbi, nes padeda gydyti traumų sukeltus sužalojimus ar kraujavimą, įvykstantį sudėtingų operacijų metu. Vien Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pernai jos prireikė keliems šimtams pacientų. Kaip pastebi gydytojai, nors šiuolaikinėje praktikoje vis plačiau naudojami farmacijos kompanijų gaminami vaistai, daugeliu atvejų tinkamas gydymas be šviežiai šaldytos plazmos būtų neįmanomas.

 NKC duomenimis, per 2024 metus iš donorų paaukoto kraujo iš viso buvo atskirta virš 70 tūkst. maišelių kraujo plazmos. Gydymo įstaigoms pristatyta 1440 litrų kraujo plazmos, o 28 tūkst. litrų, kuri nepanaudota Lietuvos pacientų gydymui, buvo parduota tarptautinėms farmacijos bendrovėms bei gautos pajamos sėkmingai investuotos į kraujo donorytės skatinimą šalyje.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, traumų ir lūžių gydymas medicinoje, panaudojant kraujo plazmą, yra vienas iš produktyviausių šio kraujo komponento panaudojimo būdų, šalia medikamentų gamybos, plastinės chirurgijos.

Pasak jo, kraujo komponentų poreikis šalies gydymo įstaigose išlieka didelis nepriklausomai nuo metų laiko. Tiesioginis kraujo komponentų tokių kaip kraujo plazmos panaudojimas yra labai svarbus, nes padeda gydyti sudėtingas ligas.

„Pirmiausia norime padėkoti esamiems kraujo donorams už jų geraširdiškumą ir aktyvumą. Taip pat skatiname ir visus kitus nelikti abejingais bei užsukti į artimiausią kraujo donorystės padalinį paaukoti kraujo. Atvykdami paaukoti kraujo užtruksite vos keliasdešimt minučių, bet padarysite didžiulį darbą. Mat, pavyzdžiui, kraujo plazma padeda sklandžiai gydyti kraujo krešėjimo faktorių trūkumą, įvairius kraujo krešumo sutrikimus, gausų kraujavimą ir kitas sudėtingas būkles“, – pabrėžia NKC direktorius.

Viena iš gydymo įstaigų, kuriai NKC tiekia kraujo plazmą bei kitus kraujo komponentus yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).

RVUL skaičiuoja, kad 2024 metais, ligoninėje buvo atlikta 700 vienetų šviežiai šaldytos plazmos transfuzijų – tai medicininės procedūros, kurių metu žmogui per veną suleidžiama kraujo plazma.
Pasak RVUL anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovo prof. dr. Sauliaus Vosyliaus, šviežiai šaldytos plazmos transfuzijoms naudojimas per pastarąjį dešimtmetį kiek sumažėjo, nes klinikinėje praktikoje pradėti naudoti farmacijos kompanijų gaminami kraujo krešėjimo faktorių koncentratai.

Vis tik, kaip akcentuoja S. Vosylius, ateityje šviežiai šaldytos plazmos poreikis ir toliau išliks.

„Kraujo krešėjimo faktorių koncentratus galima greičiau ir lengviau paruošti skyrimui, jie turi ilgesnį galiojimo terminą, patogiau saugomi ir naudojami. Kita vertus, šviežiai šaldytos plazmos poreikis klinikinėje praktikoje ateityje vis tiek išliks nemažas, nes kai yra įvykęs ar vyksta masyvus kraujavimas ir būtina atstatyti netenkamą kraujo tūrį, neužtenka papildyti vien tik atskirais krešėjimo faktoriais“, – pasakoja jis.

Vosylius taip pat pabrėžia, kad visiškai neturint šviežiai šaldytos plazmos, tinkamas gydymas daugeliui pacientų būtų labai sudėtingas.

„Kraujo plazmos poreikį dalinai būtų galima sumažinti skiriant krešėjimo faktorių koncentratus – protrombino komplekso, fibrinogeno, o netektą kraujo tūrį papildant kitais infuzuojamais tirpalais. Vis tik, dėl tokios neoptimalios taktikos, tikėtina, atsirastų kitų sunkių komplikacijų rizika“, – sako RVUL gydytojas.

Kaip po kraujo plazmos transfuzijų dažniausiai jaučiasi pacientai ir ar visais atvejais visiems ji yra tinkama?

 „Šviežiai šaldyta plazma transfuzijai pacientui parenkama pagal jo ir donorinio kraujo grupių (ABO) suderinamumą. Pacientui transfuzuota plazma įprastai tiesiogiai nedaro įtakos savijautai, retai gali pasitaikyti alerginių reakcijų. Paciento būklė ir jos sunkumas prieš transfuziją, priežastys dėl ko reikėjo plazmos transfuzijos nulemia tiesiogiai plazmos transfuzijos veiksmingumą“, – pasakoja S. Vosylius bei priduria, kad specialių rekomendacijų po plazmos transfuzijos nėra, tačiau pagal numatytas bendrąsias taisykles yra stebimi paciento gyvybinių funkcijų rodikliai.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Tad NKC kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius paaukoti kraujo. Taip pat kreipiamasi ir į didžiąsias verslo įmones, organizacijas bei institucijas, galinčias surinkti bent 30 kraujo dovanoti norinčių žmonių – tuomet NKC mobili komanda su reikiama įranga donacijoms atvyktų pati.  

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, kraujo donorų vaidmuo sveikatos apsaugos sistemoje – ypatingas, nes jų aukojamas kraujas leidžia užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą paslaugų teikimą pacientams.

„Būtent todėl reaguojame į atvejus, kai senka kraujo atsargos ir kviečiame gyventojus, verslą, organizacijas bei institucijas prisidėti dovanojant kraujo tiems, kuriems jo šiuo metu labiausiai reikia – gydymo įstaigose gydomiems pacientams. Jūsų keliolika minučių skirto laiko atliekant donaciją gali išgelbėti net tris gyvybes“, – sako viceministrė J. Čelutkienė.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, periodiškai senkančios kraujo atsargos dažniausiai susijusios su sezoniškumu. Ypač tai pasijunta vasarą, kai daug kas atostogauja, atitrūksta nuo darbų ir kasdieninės rutinos bei rečiau užsuka paaukoti kraujo.

„Šiuo metu situacija artėja prie kritinės ribos – sparčiai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Jų nepapildžius užtektinai, už 3 dienų gali pritrūkti kraujo gydymo įstaigose, kurio reikia nuolat, be pertraukų, nes medikai kasdien gelbsti gyvybes, atlieka operacijas, priima gimdymus, teikia paslaugas pacientams reanimacijose“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, NKC vadovo teigimu, kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes, o verslo įmones, organizacijas bei institucijas, galinčias surinkti bent 30 kraujo norinčių dovanoti žmonių, pakviesti pas save atvykti mobilią NKC komandą.

„Kraujo donorystė yra kilniausia humaniškumo forma, nes keliolika minučių vieno donoro laiko aukojant kraują gali padėti gelbėjant tris gyvybes. Tai – aukso vertės kraujas. Kviečiu nelikti abejingiems ir padėti“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, kartais nutinka taip, kad atvyksta didelis donorų skaičius, tačiau kai kurie jų negali paaukoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Būna ir taip, kad donacija negalima, kol nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, kraujo negalima aukoti, kol nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo, kitos virusinės ligos simptomų pabaigos, keturi mėnesiai pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą, turėjus chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

Reaguodama į kraujo trūkumą, Nacionaliniame kraujo centre apsilankė Ukrainos ambasadorė Olha Nikitchenko – su kolegomis ne tik padovanojo kraujo, bet ir pasidalijo patirtimi, kaip net karo sąlygomis Ukrainoje pavyksta užtikrinti stabilią kraujo donorystės sistemą.

Ukrainos kraujo donorystės sistema atlaikė Rusijos karo sukeltus išbandymus, nes laiku ir tinkamai aprūpino kraujo centrus, gerino prieigą paaukoti kraujo bei šiuo klausimu vienijo visuomenę, teigia Ukrainos ambasadorė Olha Nikitchenko. Lietuva, pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko, taip pat nuolat atnaujina kraujo donorystės planus, kaip reikėtų elgtis esant krizinėms situacijoms mūsų šalyje.

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2570634/kraujo-centro-vadovas-nuolat-atnaujiname-donorystes-planus-kad-butume-pasiruose-krizei

Mūsų šalies gydymo įstaigose ženkliai išaugus kraujo komponentų poreikiui, kurie reikalingi pacientams gydyti ir gelbėti gyvybes, šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), III- (B-) . Sukauptų atsargų rezervai sparčiai senka. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius visoje šalyje ir paaukoti kraujo.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir neatlygintina kraujo donorystės populiarėja, visgi periodiškai susiduriame su situacijomis, kuomet pradeda kritiškai sekti turimos kraujo atsargos.

„Tai lemia ir sezoniškumas, pavyzdžiui, kai žmonės tam tikrais periodais vyksta atostogų, ir ženkliai išaugus gydymo įstaigų užsakomiems kraujo komponentų kiekiams iš NKC. Štai šiuo metu trūksta visų grupių, nes jo daugiau reikia mūsų šalies gydymo įstaigoms, kuriose medikai dirba neskaičiuodami valandų ir energijos, atlikdami operacijas, priimdami gimdymus, teikdami paslaugas pacientams ligoninių reanimacijose. Taip senka turimos atsargos“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, pasak jo, labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes.

„Vieno donoro paaukotas kraujas gali prisidėti prie trijų gyvybių išgelbėjimo, tad jo kraujas yra aukso vertės. Bet kuris iš mūsų galime sulaukti akimirkos, kai mums patiems gali prireikti donorų pagalbos. Tad padėkime vieni kitiems“, – sako D. Gutauskas.

Be to, kartais nutinka taip, kad atvyksta didelis donorų skaičius, tačiau nemaža jų dalis negali paaukoti kraujo dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Būna ir taip, kad donacija negalima, kol nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų. Pavyzdžiui, kraujo negalima aukoti, kol nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo, kitos virusinės ligos simptomų pabaigos, keturi mėnesiai pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą, turėjus chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

Primenama: kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.