Vilniečių dėmesiui!

Informuojame, kad gruodžio 6 d. keičiasi NKC Vilniaus padalinio darbo laikas prekybos centre CUP. Dirbsime nuo 11:00 iki 16:30 val.

Lauksime Jūsų!

Nacionalinis kraujo centras kartu su Lietuvos „Lions“ klubų asociacija bei nevyriausybinėmis diabeto organizacijomis tęsia anksčiau daug visuomenės dėmesio sulaukusį diabeto prevencijos skatinimą. Lapkričio 14 ir 24 dienomis šalies gyventojai Kaune ir Vilniuje organizuojamose diabeto prevencijos akcijose ne tik galės nemokamai išsitirti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jiems bus dovanojami ir daugkartiniai rinkiniai gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti.

Gyventojai profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį savo kraujyje specialiai tyrimams pritaikytose palapinėse galės lapkričio 14 d. 15.00-19.00 val., Kaune, prie Kauno valstybinio muzikinio teatro bei lapkričio 24 d. 8.00-13.00 val., Vilniuje, Katedros aikštėje vyksiančių akcijų metu.

Išsitirti atvykusiems gyventojams, kuriems bus nustatyta didesnė už normą gliukozė kraujyje, lauks ypatinga dovana – gliukomačio rinkiniai, kuriuos sudaro: gliukomatis, 5 tyrimo juostelės, 5 lancetai, pradūrimo prietaisas, dėklas ir naudojimo instrukcijos..

Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko, šių metų pavasarį vykusi diabeto prevencijos akcija, kuri vyko dešimtyje šalies miestų ir kurioje dalyvavo beveik 2 tūkst. šalies gyventojų, tapo aiškiu įrodymu, jog visuomenės supratimas, kad gliukozės kiekį kraujyje reguliariai tikrintis yra ir būtina, ir labai paprasta, auga.

Kita vertus, anot jo, didėjantis žmonių sąmoningumas skatina ir nesustoti – toliau didinti suvokimą, kad tiek tapti kraujo donoru, tiek greitai ir patogiai išsitirti dėl vienos klastingiausių ligų pasaulyje – cukrinio diabeto, yra labai paprasta.

„Ne kartą esame minėję, kad mums labai svarbi yra ne tik kraujo donorų, bet ir visų Lietuvos gyventojų sveikata. Tad esame be galo dėkingi šalies gyventojams už jų aktyvumą tiek tampant kraujo donorais, tiek tiriantis sveikatą NKC bei partnerių organizuojamuose diabeto prevencijos turuose. Kviečiame ir toliau nelikti abejingais, kadangi įsitikinti, ar gliukozės kiekis kraujyje neviršija nustatytos normos, yra labai paprasta – toks kraujo tyrimas trunka vos kelias sekundes“, – sako D. Gutauskas.

Kaip pastebi Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė, kuo dažniau vyksta tokios akcijos, tuo didesnė tikimybė, kad šalyje augs ir gyventojų dalis, kuri laiku sužinos diagnozę bei išvengs didesnių cukrinio diabeto komplikacijų.

„Didelė dalis gyventojų, kurie serga cukriniu diabetu apskritai nežino, jog turi tokią diagnozę, kadangi pernelyg retai atvyksta profilaktiškai pasitikrinti sveikatos. Tad raginu nelikti abejingais bei reguliariai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Juk ne veltui sakoma, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia klastinga liga, tuo daugiau galimybių yra pasveikti“, – pabrėžia V. Augustinienė.

Vilniaus Vytauto Didžiojo „Lions“ klubo narys Arūnas Uleckas viliasi, kad tokios akcijos ir jų tęstinumas bus gera paskata šalies gyventojams ne tik atvykti bei išsitirti, tačiau paskatins skleisti žinią apie laiku atliekamų tyrimų svarbą ir kitiems žmonėms.

„Viliamės, kad šalies gyventojai matydami, jog išsitirti yra labai paprasta, paskatins profilaktiškai tikrintis ir savo artimąjį ar draugą. Juk kas kitas geriau, jeigu ne iš lūpų į lūpas sklindanti informacija bei draugo ar artimojo paraginimas paskatins kuo dažniau atlikti profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus“, – sako A. Uleckas.

Skaičiuojama, kad šių metų pavasarį vykusio diabeto prevencijos turo metu, gliukozės kiekį kraujyje dešimtyje šalies miestų tikrinosi apie 2000 žmonių, nesergančių diabetu. Iš jų – 117 arba 6 proc. gliukozė kraujyje buvo didesnė už normą.

Nacionalinis kraujo centras kviečia šalies gyventojus rudens sezoną pasitikti skiriant daugiau dėmesio savo ir artimųjų sveikatai. Tuo tikslu, jau rytoj, rugpjūčio 13 d., prasideda NKC organizuojamas išskirtinis kraujo donorystės turas per Lietuvą „Gyvybės Kelionė 2024“, kurio metu bus aplankyta net 12 šalies miestų. Juose specialiai tam pritaikytuose kraujobusuose ir palapinėse gyventojai galės ne tik greitai ir paprastai padovanoti kraują, bet ir pabendrauti su sveikatos specialistais, kurie supažindins su sveikos gyvensenos principais.  

NKC turas „Gyvybės Kelionė 2024“ rugpjūčio 13 d. startuos Mažeikiuose, aikštėje prie šio miesto kultūros centro, o finišuos rugsėjo 17 d. Vilniuje, Katedros aikštėje.

Šventės dalyvių taip pat lauks žaidimų erdvės, poilsio zonos bei įvairių partnerių pristatomos veiklos. Be to, NKC kiekviename mieste iš atvykusiųjų dovanoti kraują išrinks po vieną laimingąjį, kuriam dovanos specialiai donorams sukurto dizaino miesto dviratį.

Kaip atkreipia dėmesį NKC direktorius Daumantas Gutauskas, šiuo metu labiausiai trūksta 0 ir A  grupių kraujo, tačiau taip pat sparčiai senka ir B grupės sukauptos kraujo atsargos.

Pasak jo, turo tikslas yra skleisti žinią apie kraujo donorystės svarbą ir tai, kad kraują dovanojant užtrunkama vos kelias minutes, o kiekvienas kraujo lašas gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Taip pat leisti šalies gyventojams dar geriau suprasti, kodėl kiekvienam iš mūsų yra svarbi sveika gyvensena ir kaip jos galima laikytis.

„Nepaisant to, kad kraujo donorų skaičius šalyje kasmet auga, deja, vasara tradiciškai išlieka tuo laikotarpiu, kai poilsiaudami žmonės apie donorystės svarbą primiršta. Būtent todėl besibaigiant vasarai bei prasidedant rudeniui mes organizuojame kraujo donorystės turą po skirtingus šalies miestus. Norime kuo didesnei šalies gyventojų daliai priminti, kad kraujo donorystė yra unikali galimybė padėti kitiems ir prisidėti prie mūsų visuomenės sveikatos“, – sako D. Gutauskas.

Renginio datos ir vietos:

Mažeikiai – 08.13 d. 12-17 val. (Aikštė prie Mažeikių kultūros centro)
Rokiškis – 08.13 d. 12-00-17:30 val. (Rokiškio rajono savivaldybė)
Tauragė – 08. 19 d. 12-17 val. (Tauragės Pilies aikštė)
Panevėžys – 08. 23 d. 12:00-17:30 val. (Laisvės aikštė)
Palanga – 08.23 d. 12-17 val. (Jūratės ir Kastyčio skveras, J. Basanavičiaus aikštė)
Alytus – 08. 26 d. 12-18 val. (Rotušės aikštė)
Jonava – 08. 27 d. 12-18 val. (Aikštė prie sporto centro)
Marijampolė – 08. 30 d. 12-18 val . (J. Basanavičiaus aikštė)
Šiauliai – 09.05 d. 12:00-17:30 val. (Skveras prie savivaldybės)
Kaunas – 09.06 d. 12-18 val. (Rotušės aikštė)
Kėdainiai – 09.12 d. 12:00-17:30 val. (Rinkos aikštė)
Vilnius – 09.17 d. 12-18 val. (Katedros aikštė)

Ką reikia žinoti?

Norintys dovanoti kraujo, atvykite pasiruošę donacijai: su savimi turėkite asmens dokumentą, būkite lengvai pavalgę ir išgėrę pakankamai vandens.
Renginyje bus atliekami įvairūs nemokami sveikatos patikrinimai, galėsite gauti naudingų patarimų.
Nepraleiskite progos tapti dalimi šios svarbios misijos ir kartu gelbėti gyvybes! „Dalinkis krauju – dovanok sveikatą!”

Laukiame jūsų!

Norime su Jumis pasidalinti aktualia naujiena apie tai, kad didžiausia šalyje kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras (NKC) – pradėjo naudoti už 250 tūkst. eurų įsigytą, šiemet pagamintą įrangą, skirtą kraujo komponentų švitinimui rentgeno spinduliais.

Įranga moderni, saugi, pilnai izoliuota, jai nereikalaujama taikyti jokių radiacinės saugos priemonių. Ji leis švitintus kraujo komponentus pacientams pristatyti dar greičiau – iki šiol NKC juos švitinti veždavo į Kauno klinikas, o tai atimdavo nemažai papildomo laiko.

Švitinti kraujo komponentai yra labai svarbūs, nes jie naudojami gydymui naujagimiams, onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Švitinami yra tik individualiai recipientui parinkti kraujo komponentai, siekiant maksimaliai sumažinti su transfuzija susijusias, nepageidaujamas reakcijas ir eliminuoti atmetimą. Kraujo perpylimas yra svetimo baltymo įvedimas į organizmą, todėl svarbu sumažinti galimas rizikas.

Tokio tipo medicinoje naudojamų įrenginių Lietuvoje yra vos keletas, o NKC įsigyta įranga nuo šiol bus naujausia ir pažangiausia.

Pasak NKC direktoriaus Daumanto Gutausko, įranga, kurią įsigijo NKC įstaiga – dar vienas stiprus žingsnis į priekį, užtikrinant kokybiškesnę kraujo donorystės veiklą visoje Lietuvoje.

Anot jo, NKC taip pat galės priimti kraujo komponentus švitinimui ir iš kitų šalies gydymo įstaigų, jei tik toks poreikis bus.

„Kraujo donorystėje svarbu užtikrinti ne tik pakankamas kraujo atsargas, tačiau ir tai, kad ligonius reikiamas bei tinkamai paruoštas kraujas pasiektų laiku, kuo greičiau. Tikimės, kad nauja įranga, dėl kurios mums nebereikės kraujo vežti švitinti į Kauno klinikas, padės sutaupyti nemažai brangaus laiko. Juk kiekviena minutė gelbstint pacientų gyvybes yra be galo svarbi. Taip pat, noriu pakviesti esamus bei būsimus donorus ir toliau nelikti abejingais. Nedvejoti bei atvykti paaukoti kraujo į artimiausią kraujo donorystės centrą jau dabar“, – sako D. Gutauskas.

Anot jo, NKC taip pat galės priimti kraujo komponentus švitinimui ir iš kitų šalies gydymo įstaigų, jei tik toks poreikis bus.

Įsibėgėjusi vasara, šventiniai laikotarpiai ir prasidėjęs atostogų metas kelia vis didesnį nerimą Nacionaliniam kraujo centui (NKC), nes kraujo grupių atsargos artėja prie kritinės ribos. Vien per pirmąjį šių metų vasaros mėnesį užfiksuotas didelis kraują aukojančių žmonių sumažėjimas – beveik 13 proc. mažiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai yra pirmasis donacijų kritimas per pastarųjų trejų metų vasaros laikotarpius, nes visuomet jų skaičius augo. Tuo tarpu gydymo įstaigų poreikiai ir toliau išlieka nepakitę, tad juos vos spėjama patenkinti.

 Dėl šios priežasties NKC kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo, esant galimybei, net ir per atostogas užsukti į artimiausią kraujo centrą, nes vasarą tradiciškai kraujo atsargos išsenka kur kas greičiau.

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, 0+, A+, A-, B+ grupių kraujo.

Lyginant praėjusių metų pirmąjį vasaros mėnesį – birželį – su šių metų tuo pačiu šių metų laikotarpiu, NKC padaliniuose Lietuvoje kraujo padovanojo 825 donorų mažiau, jų skaičius sumažėjo nuo 6430 iki 5605, t.y. beveik 13 proc. Tuo tarpu ankstesniais metais vasaros mėnesiais fiksuotas donacijų augimas, nors ir tuomet kraujo trūkdavo. Pavyzdžiui, 2021 m. birželį atliktos 5575 donacijos, 2022 m. – 5662 donacijos. Tai reiškia, kad šių metų birželis neatlygintinos kraujo donorystės srityje yra kritinis, ženkliai sumažėjus donorų aktyvumui.

Beveik visų kraujo grupių stygius jaučiamas ir Kauno bei Santaros klinikų kraujo centruose, kur irgi sparčiai senka sukauptos atsargos.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nepaisant to, kad kraujo donorų skaičius šalyje kasmet auga, deja, vasara yra toks periodas, kai džiaugdamiesi šiltais orais žmonės apie donorystės svarbą primiršta.

„Visgi kraujo reikia visada. Nepriklausomai nuo metų laiko mūsų šalies gydymo įstaigos ir medikai dirba pilnu pajėgumu, tad kraujo poreikis niekur nedingo. Tad labai prašome gyventojų net ir atostogų metu atrasti laiko bei apsilankyti artimiausiame kraujo centre. Donorų paaukotas kraujas yra gyvybiškai svarbus pacientams, nes medikai pacientų gyvybes gelbėja kasdien – teikiama visa reikiama medicininė pagalba, vyksta operacijos, kurių metu reikalingas kraujas, pavyzdžiui, dėl patirtų traumų, avarijų metu ar komplikuoto gimdymo, kai jo netenkama ir reikalingas perpylimas“, – teigia D. Gutauskas.

Pasak NKC direktoriaus, donorui apsilankyti artimiausiame kraujo donorystės padalinyje trunka vos 20-30 minučių, tačiau šis laikas yra aukso vertės, nes vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes.

Svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui kiltų didelė tikimybė užsikrėsti.

Taip pat labai svarbu, kad donoras atvykdamas aukoti kraujo būtų pailsėjęs ir pavalgęs. Tiesa, patariama dieną prieš duodant kraujo nevalgyti labai riebaus ar aštraus maisto, gerti daugiau nei įprasta skysčių – mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Gausus skysčių gėrimas prieš donaciją ypač svarbus itin karštomis vasaros dienomis, nes esant aukštesnei temperatūrai organizmas prakaituoja ir praranda daugiau skysčių.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams, fiksuojamas ir didėjantis donorų aktyvumas. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų periodu, kraują aukojančių žmonių skaičius išaugo beveik 2 tūkst., atliktų donacijų – beveik 8 tūkst., o kraujo surinkta daugiau kaip18 500 litrų. Besibaigiantis pirmasis šių metų pusmetis rodo, kad šalies gyventojai vis labiau linkę prisidėti gelbstint pacientų gyvybes, kuriems prireikia kraujo po operacijų, sunkių traumų, gimdymų, sudėtingų ligų gydymo.

Naujausiais Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, lyginant šių metų pirmuosius penkis mėnesius ir tą patį praėjusių metų laikotarpį, kraujo donorų skaičius išaugo nuo 23 720 iki 25 641, atliktų donacijų skaičiai – nuo 29 216 iki 37 087, o surenkamo kraujo kiekiai – nuo 14 600 iki 18 543 litrų.

Apie šias tendencijas kalbėjo NKC direktorius Daumantas Gutauskas, dalyvaudamas Pasaulinės kraujo donorų dienos minėjime, kuris vyko ką tik duris atvėrusiame moderniai atnaujintame NKC padalinyje Šiauliuose.

Pasak jo, tikimasi, kad kraujo donorų gretos ir kraujo surinkimas dar labiau išaugs Šiaulių regione modernizavus NKC patalpas šiame mieste, kurios atnaujintos pagal europinius reikalavimus kraujo donorystės centrams.

„Visa tai darome dėl kraujo donorų, kad jiems atliekant kilnią misiją būtų patogu, jauku. Atnaujintose Šiaulių NKC patalpose – moderniausia medicininė įranga, reikalinga sklandžiam ir kokybiškam donorystės procesui, specialios kraujo maišų sistemos, minkštos pusiau gulimos padėties kėdės donorams. Sumontuota moderni šildymo ir vėsinimo sistema, kad būtų galima sudaryti komfortiškas sąlygas donorams, darbuotojams, paaukotam kraujui laikyti. Taip pat ir specialūs pirmosios pagalbos rinkiniai –  personalas visada privalo būti pasirengusi suteikti būtinąją pagalbą, jei tik jos reikėtų“, – sako NKC vadovas D. Gutauskas.

Tai –ne pirmosios NKC modernizuotos patalpos Lietuvoje, kurios atnaujintos pagal europinius standartus. Dalis NKC patalpų jau yra atnaujintos, pavyzdžiui, Vilniuje, Klaipėdoje, kitos modernizuojamos ir atvers duris artimiausiu metu, pavyzdžiui, Panevėžyje.

Gutausko teigimu, visos NKC padalinių patalpos modernizuojamos iš NKC uždirbtų pinigų, sėkmingai realizavus kraujo plazmą Europos farmacijos rinkoje tarptautinių konkursų būdu.

NKC primena, kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie, kurie serga cukriniu debetu, naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Informuojame, kad NKC padaliniai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose birželio 7-8 dienomis NEDIRBS.

NKC padaliniai Panevėžyje ir Šiauliuose birželio 6 d. dirbs iki 19 val.

Lauksime Jūsų įprastomis darbo dienomis!

Kraujo donorystė sklandžiai veikia net ir didelių neramumų atvejais, jei egzistuoja sėkmingas kraujo parengties planavimas, yra paruošti sprendimai net ir nenumatytiems atvejams. Tokias patirtis atskleidžia karo Ukrainoje bei „Hamas“ atakos Izraelyje pavyzdžiai, o jais remiasi ir didžiausia Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras (NKC), kuris nuolat atnaujina kraujo donorystės planus, kaip reikėtų elgtis esant krizinėms situacijoms mūsų šalyje. NKC iniciatyva į Lietuvą sukviesti Ukrainos, Izraelio bei dar penkių šalių atstovai, kurie Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje diskutavo, kaip užtikrinti sklandžią kraujo donorystę šiuolaikinių grėsmių aplinkoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės teigimu, kraujo atsargų kaupimas, saugojimas ir logistika – viena iš sudedamųjų pasiruošimo ekstremalioms sąlygoms dalių.

„Ekstremaliomis sąlygomis poreikis kraujui ir jo komponentams išauga kartais, todėl svarbu užtikrinti nepertraukiamą tiekimo grandinę, taip garantuojant gydymo įstaigų darbą bei saugant gyvybes. Kitų valstybių sukaupta patirtis yra vertinga, nes leidžia taupyti laiką ir resursus, sudarant sąlygas diegti jau pasiteisinusius sprendimus. Sveikintina iniciatyva naudotis tarptautiniu partneriu veikla ir žiniomis, juos suburiant“, – sako J. Grebenkovienė.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas pabrėžia, jog Ukrainos bei Izraelio atvejai puikiai atskleidė, kiek kilus neramumams yra svarbu aiškiai žinoti, ką ir kaip reikia daryti. Tad reguliariai atnaujinti planus, kaip šalyje turėtų veikti kraujo donorystė krizių laikotarpiais, būtina ir Lietuvoje.

„Lietuviai jau įrodė, jog moka susitelkti, kuomet dar pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis šalies kraujo donorystės įstaigos sulaukė daug užklausų, ar galima kraujo paaukoti Ukrainai. Gyvename neramiais laikais, tad turime ne tik toliau telkti kraujo donorus, tačiau ir numatyti, kaip, pavyzdžiui, ištikus krizėms pasirūpinti specialiomis priemonėmis, skirtomis ruošti kraują ar jo komponentus, tvaria logistika. Jei to nepadarysime, neramumų metu kraujo donorystės sistema gali sutrikti. Tokiu atveju apsirūpinti kraujo komponentais, kurie be galo reikalingi gelbstint ligonių gyvybes, bus be galo sunku“, – sako D. Gutauskas.

Patarimus dalijo su karo realybe susidūrę specialistai

NKC kvietimu, Lietuvoje lankėsi bei patirtimi dalijosi Ukrainos Transplantacijos koordinavimo centro direktoriaus pavaduotojas Oleksandras Serhiienko, kuriam Ukrainoje tenka kasdien užtikrinti saugų ir nepertraukiamą kraujo tiekimą kariškiams bei civiliams.

Pasak O. Serhiienko, žinant dabartinę geopolitinę situaciją, suprasti iššūkius, kurie gali kilti galimų nelaimių ar karinės agresijos atvejais, yra būtina jau nebe pavienėms šalims, o visai Europai.

„Ne tik Ukraina, bet ir visos Europos šalys yra situacijoje, kai bet kuriuo momentu, bet kurioje vietovėje gali prasidėti neramumai. Taigi Europos šalys turi būti pasiruošusios tokiems iššūkiams, kaip kraujo atsargų aprūpinimo užtikrinimas, nes tai yra esminis dalykas stabiliam sveikatos priežiūros sistemos ir visos šalies veikimui. Konferencija, kurioje vieni su kitais dalinamės patirtimi apie kraujo donorystės parengties planavimą, yra be galo svarbi, siekiant išlaikyti stabilumą“, – teigė jis.

Konferencijoje, nuotoliniu būdu patirtimi taip pat dalijosi Barzilai medicinos centro, Izraelyje, Hematologijos instituto kraujo banko vadovas Dr. Yosefas Barshay’us bei Izraelio skubios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ direktorė, Prof. Eilat Shinar. Jie po „Hamas“ atakos Izraelyje pernai spalio 7 d., rūpinosi ir koordinavo, kad sužeistus žmones pasiektų kraujo atsargos, telkė kraujo donorus.

Y. Barshay’aus teigimu, krizinė situacija jam ir jo kolegoms leido suprasti, kad kilus neramumams, be bendro susitelkimo yra be galo svarbūs ir tokie niuansai, kaip kraujo banko koordinatoriaus buvimas kvalifikuotu gydytoju, kiekvieną valandą atliekama kraujo produktų inventorizacija, galimybės organizuoti kraujo donorystę vietoje, kuri yra pakankamai apsaugota ar pačių kraujo centro darbuotojų galimybės paaukoti kraujo.

Tuo tarpu E. Shinar pridūrė, kad krizinėse situacijose, visų pirma, be galo svarbus yra kiekvienos įstaigos bei asmens konkrečių pareigų ir atsakomybių žinojimas. Tuomet – aktyvumas ir greita reakcija.

Be Ukrainos bei Izraelio atstovų, kurie pasidalijo realiais pavyzdžiais, kaip pavyko užtikrinti sklandžią kraujo donorystę karo atveju, patirtimi apie kraujo parengties planavimą taip pat dalijosi ir diskutavo Ministrės Pirmininkės patarėja sveikatos politikos klausimais Živilė Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuvos kariuomenės ir dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovas, majoras Salvijus Milašius.

Taip pat svečiai iš kitų Europos šalių – Europos kraujo aljanso (EBA) prezidentas Dr. Pierre’as Tiberghienas, „Sanquin Consulting Services“ vykdantysis direktorius Dr. W. Martinas Smidas, Vokietijos Raudonojo Kryžiaus kraujo donorystės centro medicinos direktorius Dr. Lambros Kordelas, Suomijos Raudonojo kryžiaus kraujo tarnybos vyriausiasis gydytojas Dr. Jarkko Ihalainenas, Norvegijos kraujo parengties centro direktorė Dr. Torunn Oveland Apelseth.

Ekspertai aptarė tokias temas kaip nenumatytų atvejų planavimas kraujo donorystės įstaigose, masinis kraujo perpylimas esant dideliam kraujavimui, hemostatinio būklės stabilizavimo perspektyvos karinių operacijų metu, kraujo parengties planavimas visuose sveikatos priežiūros lygmenyse.

Lietuvos gydymo įstaigose yra ženkliai išaugęs kraujo poreikis, kuris reikalingas pacientų gydymui. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja rekordiniai donorų skaičiai. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius visoje šalyje, kuriuose galima paaukoti kraujo ir donorų nekantriai laukiama.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, medikai dirba kasdien, neskaičiuodami valandų ir energijos, operacijos gydymo įstaigose vyksta bet kuriuo metų laiku, tad ir kraujo poreikis šiuo metu itin išaugo, o turimų atsargų nebepakanka.

„Labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes. Neatlygintina kraujo donorystė yra kilniausia humaniškumo forma, nes vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes. Kviečiu ir esamus, ir būsimus donorus nedelsti, nedvejoti ir padėti dabar. Bet kuris iš mūsų galime sulaukti akimirkos kai mums patiems gali prireikti donorų pagalbos, todėl nelaukime ir pradėkime gerumu dalintis jau šiandien“, – teigia D. Gutauskas.

Nepaisant to, kad kraujo paaukoti norinčių donorų kasmet ateina vis daugiau, o jo surenkami didesni kiekiai, vis tik kraujo trūkumas šiuo metu yra ženkliai išaugęs. Viena priežastis – labai padidėjęs kraujo poreikis ligoninėse, kita – ne visada kraujo paaukoti norintys donorai tai gali padaryti.

„Kraujo trūkumą lemia ne tik šiuo metu atšilę orai ir įprastai tokiu metų laiku sumažėjantis gyventojų aktyvumas. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, donorui norint paaukoti kraujo, paaiškėja, kad donaciją reikia atidėti dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio. Kita priežastis, kodėl kartais netinka donorų kraujas yra ta, kad nepraėjo reikiami terminai po ligos ar tam tikrų procedūrų, kai galima aukoti kraujo“, – sako NKC direktorius.

Pavyzdžiui, nepraėjo dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Taip pat keturi mėnesiai po to, kai donoras pasidarė tatuiruotę, įsivėrė auskarą į kurią nors kūno vietą, turėjo chirurginę operaciją, endoskopinį tyrimą, akupunktūrą.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

NKC primena, kad aukojant kraują, būtina sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų didelė tikimybė užsikrėsti.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skaičiuoja, kad maždaug kas dešimtas šalies gyventojas, atvykęs dovanoti kraujo, to padaryti negali dėl geležies kraujyje trūkumo. Tad NKC pirmasis Lietuvoje iš donorystės centrų pristato išskirtinę naujovę. Siekiant didinti kraujo donorų gretas, šalies gyventojams, kurie ateis dovanoti kraujo, tačiau to padaryti negalės dėl netinkamų rodiklių – per žemo hemoglobino ar feritino kiekio, jau nuo š. m. kovo 4 d., bus dovanojami maisto papildai su geležimi. Suvartojus dalį papildų kurso, pakartotiniam tyrimui ar donacijai į vieną iš NKC padalinių gyventojai galės sugrįžti jau po mėnesio.

NKC duomenimis, dovanojančių kraują žmonių skaičius kasmet auga. Pernai dovanojusiųjų kraują donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 tūkst. Deja, skaičiuojama, kad apie 10 proc. donorų nepavyksta to padaryti dėl geležies trūkumo kraujyje.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, vienas iš pagrindinių tikslų skatinant neatlygintiną kraujo donorystę yra užtikrinti, kad nė vienas gyventojas, atėjęs su tikslu padėti kitiems, neprarastų vilties daryti gerus darbus ir paskatintų savo artimąjį ar draugą daryti tą patį. Būtent todėl nuspręsta papildomai pasirūpinti gyventojais, kurie nori tapti kraujo donorais arba tęsti donorystę, bet negali to padaryti dėl per žemų medicininių rodiklių.

„Esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už supratingumą, drąsą bei norą padėti kitiems gelbstint jų gyvybes. Jūsų indėlis – neįkainojamas. Mes siekiame, kad neatlygintina kraujo donorystė būtų prieinama kuo didesniam gyventojų ratui. Tad nuo šiol ir neterminuotai kiekvienas donoras, kuris ateis dovanoti kraujo, tačiau dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio to padaryti negalės, dovanų gaus maisto papildus su geležimi, kurie reikiamas medžiagas kraujyje gali atstatyti per ganėtinai trumpą laikotarpį. Mums svarbi ne tik recipiento, bet ir kraujo donoro sveikatos būklė, todėl kiek galėdami siekiame prisidėti prie jos gerinimo“, – sako NKC direktorius.

Pasak NKC donorystės organizavimo skyriaus vadovės Editos Urbonienės, dovanojamų papildų su geležimi vartojimo kursas – 3 mėnesiai, tačiau donorai pakartotiniam tyrimui ar donacijai viename iš NKC padalinių bus laukiami jau po mėnesio.

„Papildai donorams bus išduodami tą pačią dieną po tyrimo atlikimo ir nustatymo, konsultuojantis su donorystės vietoje dirbančiu NKC gydytoju. Pavartojęs papildus, kurie padeda atstatyti geležies trūkumą kraujyje, pakartotiniam tyrimui ar donacijai donoras sugrįžti galės jau po mėnesio. Jei paaiškės, kad ir tuomet donoras vis dar negali dovanoti kraujo dėl netinkamų rodiklių, skatinsime jį tęsti papildų vartojimą bei po kurio laiko vėl sugrįžti. Žinoma, tai darysime nuolat bendradarbiaudami su vietoje dirbančiais gydytojais, nes gyventojų sveikata yra brangiausias turtas, tad privalome būti atsakingi jiems padėdami“, – teigia E. Urbonienė.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Metų pradžia – laikotarpis, kuomet šalies gydymo įstaigose juntamas išaugęs kraujo perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis. Nors po švenčių jaučiamas šiek tiek padidėjęs gyventojų aktyvumas dovanojant kraują, tačiau jis nepakankamas. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo pasirūpinti ne tik savimi, bet nepamiršti prisidėti ir gelbstint gyvybes gydymo įstaigose gydomiems pacientams. NKC duomenimis, šiuo metu ypač sparčiai senka 0, ir A kraujo grupių atsargos. Taigi, esant galimybei, gyventojų prašoma užsukti į artimiausią NKC padalinį, nes kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra labai svarbus pildant sukauptas kraujo atsargas.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų aktyvumas visuose NKC padaliniuose yra padidėjęs, tačiau šalies gydymo įstaigose perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis yra žymiai didesnis nei įprastai.

„Praėjusių metų pabaigoje džiaugėmės, jog kraujo donorų skaičius Lietuvoje didėja ir tai yra be galo gera naujiena. Noriu pasidžiaugti, kad šių metų pirmasis mėnuo taip pat geresnis nei pernai. Deja, matome, kad norint turėti pakankamą O ir A kraujo grupių atsargų rezervą, mums reikalingas dar didesnis šių kraujo grupių donorų susitelkimas.

Metų pradžia tradiciškai yra tas laikotarpis, kai žmonės pasineria į naujus darbus ir veiklas, todėl apie donorystės svarbą šiek tiek primiršta. Būtent todėl ir norime kreiptis į šalies gyventojus ir priminti, kaip svarbu nepamiršti kilnios misijos bei apsilankyti artimiausiame kraujo centre. Juk donorų paaukotas kraujas yra gyvybiškai svarbus ligoninių pacientams, gelbstint jų gyvybes“, – sako D. Gutauskas.

NKC direktorius taip pat primena, kad vieno žmogaus paaukotas kraujas gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.

Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – daugiau nei 32 tūkst. litrų.

NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.

Pastebimai auga pirmakarčių donorų skaičius, kadangi 2022 m. jų buvo daugiau nei 7 800, o 2023 m. jau daugiau nei 8 400.

Neatlygintinos kraujo donorystės statistika reguliariai gerėja kasmet, kadangi 2021-aisiais Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo, o 2020-aisiais, kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nuolat augantys skaičiai aiškiai parodo, kad šalyje daugėja žmonių, kurie supranta, jog absoliučiai kiekviena donacija yra reikšminga. Labai svarbus ir NKC darbuotojų indėlis, kurie užtikrina, kad gydymo įstaigose nepritrūktų kraujo.

“Nuoširdžiai dėkoju kraujo donorams ir mūsų komandai už tai, kad randa laiko dalintis gerumu bei turi didelį norą padėti kitiems. Ačiū už tai, kad net ir kasdieniai asmeniniai rūpesčiai, su kuriais susiduria kiekvienas iš mūsų, neužkirto kelio jūsų gerumui. Viliuosi, kad ir apie 2024-uosius galėsime kalbėti kaip apie tuos metus, kurie leido surinkti dar vieną rekordinį kraujo kiekį”, – sako D. Gutauskas.

Pasak NKC vadovo, kraujo donorystę šiemet dar labiau supaprastino rudenį po visą Lietuvą keliauti pradėję kraujobusai, kurie savo patogumais pradžiugino šimtus kraujo dovanoti nusprendusių gyventojų.

„Kraujobuse vienu metu kraujo gali duoti trys žmonės. Čia sumontuota speciali įranga, pirmosios pagalbos rinkiniai. Per dieną viename iš kraujo donorystės autobusų galima maksimaliai surinkti 27 litrus kraujo iš 60 donorų, kadangi tokiam kiekiui yra pritaikyta įranga. Pagal specialų užsakymą pagamintuose kraujobusuose galima patogiai donuoti kraujo, nepaisant metų laiko ar oro sąlygų, kurios rudenį ir žiemą būna itin nepalankios”, – teigia NKC direktorius.

Tai, pasak NKC vadovo, ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad 2024 metais pavyks sulaukti dar daugiau kraujo donorų bei surinkti didesnį kiekį kraujo gydymo įstaigose gydomiems pacientams.