Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą kraujo donorais nusprendusiems tapti šalies gyventojams siunčia svarbią žinią. Tam, jog visi kraujo komponentai po donorystės būtų sėkmingai panaudoti, rekomenduojama sugrįžti pakartotinei donorystei. Priešingu atveju,  kai kurių kraujo komponentų panaudojimas atidedamas ir tokiais atvejais donoro auka iš dalies gali tapti nepilnaverte.

Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, kraujo donorystę kartoti rekomenduojama bent du kartus metuose. O sugrįžti kraujo donorų prašoma kadangi iš kraujo donoro kraujo atskirtus kraujo komponentus panaudoti galima tik atlikus tyrimus sekančios donoro donacijos metu.

„Iš vieno donoro padovanoto kraujo maišelio yra išskiriami  trys skirtingi  kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma, kurie turi skirtingą galiojimo laikotarpį. Eritrocitai į ligonines patenka per pirmąsias dvi ar tris savaites. Kai tuo tarpu kraujo plazmą išduoti į ligoninę galima tik po sekančių donoro tyrimų.

Tad, jei donoras pakartotinai neatvyksta, donoro auka praranda pilnavertiškumą, o mes (NKC), net ir norėdami, negalime panaudoti visų donoro dovanoto kraujo komponentų“, – teigia D. Gutauskas.

NKC direktorius priduria, kad kraujo davimas – tai labai nedaug laiko reikalaujantis procesas. Tad ir į reguliarią donorystę, pasak jo, galima pažvelgti kaip į lengvai įgyvendinamą, kilnių darbų įprotį.

„Šiais laikais gyvename labai intensyvų gyvenimą. Visgi tikiu, kad net ir tokiomis aplinkybėmis kraujo donorystei laiko galime atrasti kiekvienas iš mūsų. Ir tą daryti kiek įmanoma dažniau, nes viena donacija užtrunka vos iki dešimties minučių, o eritrocitų skaičius kraujyje atsistato per 60 dienų. Tai reiškia, kad kraują aukoti galima netgi kas 2 mėnesius“, – sako D. Gutauskas, pabrėždamas, kad kraujo davimas moterims per metus negali viršyti 4 kartų, vyrams – 6 kartų.

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo pat 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo.

Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų – 6 proc. daugiau, lyginant su 2021-aisiais, kai Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo, bei daugiau nei 2020-aisiais, kai kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

Tikimasi, kad šiemet situacija bus dar geresnė, ką rodo ir NKC skaičiavimai. 2022 m. iki rugsėjo 30 d. buvo atlikta 49 978 donacijų, kai šiemet tuo pačiu laikotarpiu – 53 831 donacijų.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) pirmą kartą šalies istorijoje įsigijo pagal individualų užsakymą pagamintus autobusus su specialia įranga, kuri bus naudojama kraujo donorystės procesui organizuoti atvykstant kuo arčiau žmonių. Nuo šiol donorai galės dar patogiau dovanoti kraujo, nepaisant metų laiko ir oro sąlygų. Planuojama, kad autobusais, kurių NKC įsigijo 2, nuo šiol bus vykstama į įvairius šalies miestus ir miestelius, o jų aikštėse, skveruose ar kitose populiariose susibūrimo vietose kviečiama aukoti kraujo. Savo kelionę šie autobusai pradėjo Vilniuje Katedros aikštėje, kur buvo pašventinti ir pristatyti susirinkusiems smalsuoliams.

Kraujo donorystės autobusai, kurie NKC užsakymu ir pagal Europos Komisijos rekomendacijas buvo gaminami 10 mėnesių, turi specialias keturgubas kraujo maišų sistemas ir kitą svarbiausią įrangą, reikalingą sklandžiam kraujo donorystės procesui užtikrinti.

Taip pat juose yra įrengtos 3 specialios minkštos pusiau gulimos padėties kėdės donorams, kur jie galės patogiai įsitaisyti aukodami kraują. Autobusuose yra sumontuota moderni šildymo ir vėsinimo sistema, kad būtų galima sudaryti komfortiškas sąlygas donorams ir darbuotojams, taip pat paaukotam kraujui laikyti. Taip pat ir specialūs pirmosios pagalbos rinkiniai, kad NKC komanda būtų pasirengusi suteikti būtinąją pagalbą, jei tik jos reikėtų gyventojams, t. y. ne tik donorams. Kraujobusai yra yra įrengti pagal Europos Komisijos patvirtintas Kraujo koponentų ruošimo, panaudojimo ir kokybės užtikrinimo gaires.

Kraujobuso komandą sudarys 6 specialistai. Vairuoti autobusus bus patikėta NKC darbuotojams, turintiems atitinkamus vairuotojų pažymėjimus, o į kiekvieną išvyką visada vyks gydytojas, kuris įvertins donoro būklę ir jo galimybę donuoti pagal klausimyne pateiktus atsakymus. Taip pat kraujo donorystės organizavimo ekspertai, kurie padeda donorams užpildyti reikiamus dokumentus, suteikia informaciją, atsako į rūpimus klausimus, ir žinoma, bendrosios praktikos slaugytojos, kurios rinks dovanojamą kraują.

Skaičiuojama, kad per dieną viename iš kraujo donorystės autobusų galima maksimaliai surinkti 27 litrus kraujo iš 60 donorų – tokiam maksimaliam kiekiui yra pritaikyta įranga.

Planuojama, kad šie kraujobusai pirmiausia aplankys didžiuosius Lietuvos miestus per spalį, lapkritį ir gruodį. Apie išvykų datas bus pranešama atskirai NKC interneto puslapyje kraujodonoryste.lt, taip pat paskyrose socialiniuose tinkluose ir informuojant vietos bendruomenes per vietines informacijos sklaidos priemones.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad mobiliųjų paslaugų plėtra sveikatos apsaugos srityje yra svarbi dėl paslaugų artinimo prie gyventojų ir neabejotinai prisidės prie donorystės idėjų plitimo.

„Dalis žmonių nedalyvauja donorystėje ar dalyvauja nereguliariai dėl įvairių priežasčių – kraują renkantys autobusai yra puikus pavyzdys, kaip kūrybingai pažiūrėti į tokius barjerus ir priartinti donorystės idėjas arčiau gyventojų. Šis lankstumas galioja ir kitoms sveikatos apsaugos sritims – ambulatorinėms paslaugoms, slaugai namuose, pavėžėjimo paslaugai, kurios intensyviai plėtojamos, artinant sveikatos paslaugas gyventojams  ir teikiant jas ten, kur patogiausia“, – teigia ministras.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, donorų autobusai Vakarų Europos šalyse yra įprasta praktika, tačiau Lietuvoje tokių iki šiol neturėjo niekas. Ši naujovė į mūsų šalį atkeliavo siekiant užtikrinti, kad kraujo donorystė taptų dar prieinamesnė ir patrauklesnė.

„Nacionalinis kraujo centras nuolat remiasi geriausiais Europos ir pasaulio šalių pavyzdžiais, diegdamas naujoves kraujo donorystės sistemoje ir nebijomas imtis naujų veiklų. Mūsų svarbiausias tikslas – padaryti viską, kad kraujo donorystė taptų dar patrauklesnė ir prieinamesnė, o NKC galėtų būti kuo arčiau žmogaus. Tikiu, kad šiuo metu kraujo donorais tapti norinčių yra žymiai daugiau, nei jais tampama. Vienas iš pagrindinių trukdžių, dėl ko ne visada pavyksta tai padaryti, yra galimybių atvykti į specialiai tam skirtus punktus stoka. Tad mes patys vyksime pas gyventojus, kad jiems būtų paprasčiau ir greičiau dovanoti kraujo bei prisidėti gelbstint kitų gyvybes“, – tvirtina D. Gutauskas.

Pasak jo, įsigijus šiuos kraujobusus, įprasti kraujo surinkimo būdai nesikeis – kraują ir toliau bus galima aukoti ir lauko palapinėse, kol leis oro sąlygos, ir prekybos centruose, ir įmonėse, ir NKC padaliniuose, ir kitose uždarose erdvėse, į kurias vyksta NKC komandos. Kitaip tariant, ši naujovė – dar vienas papildomas būdas kraujo donorystei organizuoti, kurią ateityje tikimasi išplėsti įsigyjant papildomai autobusų.

Be to, NKC primena, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie žmonės, kurie serga cukriniu debetu ir naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų.

Tikimasi, kad šiemet situacija bus dar geresnė, ką rodo ir NKC skaičiavimai. Pavyzdžiui, 2022 m. iki rugsėjo 30 d. buvo atlikta 49978 donacijų, kai šiemet tuo pačiu laikotarpiu – beveik 4 tūkst. daugiau, t.y. 53831 donacijų.

Nacionalinis kraujo centras siūlo šauliams unikalią progą įsigyti aukštos kokybės turniketą CAT Gen 7

Padovanojus kraujo ir parodžius šaulio pažymėjimą, galima atsisakyti įprastos dovanos ir vietoje jos pasiimti akcijos kortelę. Surinkus 3 korteles jas galima iškeisti į turniketą CAT Gen 7.

Turniketą galima atsiimti bet kuriame stacionariame punkte, jei tokios galimybės nėra, turniketą atsiųsime registruotu paštu.  Akcija vyksta 2023 m. spalio 2 d. – 2024 m. spalio 6 d. (imtinai).

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus sprendimu, nuo rugpjūčio mėnesio 15 procentų didėja atlyginimai visiems beveik 200 darbuotojų, dirbantiems Vilniuje ir kitų miestų padaliniuose. Tai yra nuoseklus darbo užmokesčio didinimas prie neatlygintinos kraujo donorystės populiarinimo prisidedantiems profesionalams – 2022 m. ir 2021 m. jis didėjo po 10 proc., kitąmet irgi planuojamas jo augimas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu, įstaigos vadovui atlyginimas šiemet didėjo 7 proc.   

Siekiant užtikrinti stabilų atlyginimų augimą, jau trečius metus iš eilės jie yra didinami ne per priedus, o per pastoviąją darbo užmokesčio dalį – koeficientą, kuris šiemet auga nuo 73 iki 84 eurų ir užtikrins 15 proc. didesnį darbo užmokestį visiems NKC darbuotojams jau rugpjūčio pradžioje. 2022 m. ir 2021 m. atlyginimai irgi buvo didinami per koeficientą, kuris, pavyzdžiui, pernai buvo pakeltas nuo 66 iki 73 eurų.

Nuo šių metų liepos vidutinis NKC padalinio vadovo atlyginimas siekia 3250 eurus, gydytojų – 2642 eurus, bendrosios praktikos slaugytojų – 2298 eurus, neatskaičius mokesčių.

NKC direktoriaus Daumantas Gutauskas tikisi, kad reguliarus darbo užmokesčio augimas leis pritraukti dar daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų visuose įstaigos padaliniuose ir didins jos patrauklumą tarp profesionalų šalies medicinos sektoriuje. Tai yra be galo svarbu šalyje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei ir diegiant naujoves įstaigose veikloje.

„Džiugu tai, kad kasmet turime galimybę didinti atlyginimus. Neabejotinai tai yra paskatinimas už atsakingą darbą visiems profesionalams, kurių pastangomis gerėja įstaigos veiklos rezultatai, auga surenkamo kraujo kiekiai, šalyje populiarėja neatlygintina kraujo donorystė. Tam lemiamą reikšmę turi skaidrūs ir efektyvūs NKC pirkimai bei kraujo plazmos realizavimas“, – tvirtina D. Gutauskas.

Pasak jo, uždirbtas pelnas skiriamas visų NKC darbuotojų atlyginimams didinti ir padalinių modernizavimui tam, kad specialistai laboratorijose dirbtų su geriausiomis technologijomis, o donorams ir pacientams būtų užtikrintas maksimalus saugumas.

Kaip teigia D. Gutauskas, išskaidrinus viešuosius pirkimus ir kraujo plazmos realizavimą farmacijos pramonei, pastaruosius pora metų įstaiga dirba pelningai – vidutiniškai grynasis pelnas siekia apie 20 procentų ir sudaro apie 2 mln. eurų.

Pavyzdžiui, likutinei kraujo plazmai realizuoti yra skelbiami tarptautiniai konkursai, kuriuose dalyvauti kviečiami visi Europos ekonominės erdvės farmacijos pramonės atstovai. Iš tarptautiniuose konkursuose įsigytos kraujo plazmos farmacininkai gamina vaistus, pavyzdžiui, albuminą, imunoglobuliną, krešėjimo faktorius, kurie naudojami Europos ekonominėje erdvėje ir taip sugrįžta Lietuvos pacientams. Taip NKC tiekdama kraujo komponentus šalies gydymo įstaigoms, neapkrauna šalies biudžeto, o visą uždirbtą pelną gauna iš Europos farmacijos kompanijų, joms pardavus tik likutinę, klinikiniams tikslams nepanaudotą plazmą.

NKC duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį atėjusių donorų buvo 41621, atliktų donacijų – 35648, o surinkta daugiau nei 16041 litrų kraujo. Tuo tarpu 2022 m. pirmąjį pusmetį atėjusių donorų buvo 37247, atliktų donacijų – 32297, o surinkta kraujo – virš 14533 litrų

Neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų.

Šalyje vis labiau populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, Nacionalinis kraujo centras (NKC) pastebi, kad neretai gyventojai nežinodami, jog laikinai turi susilaikyti nuo donorystės, išvis nebesugrįžta aukoti kraujo, todėl primena, kurioms būklėms ir negalavimams esant svarbu daryti pertrauką. Saugant donoro sveikatą, laikinai negalima dovanoti kraujo po karščiavimo, gripo ar kitos virusinės ligos, moterims menstruacijų metu, po gimdymo, netekus kūdikio, taip pat pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo, ligų ar tam tiktų procedūrų. Tokiais atvejais svarbu yra gera donoro sveikatos būklė ir duoti kraujo galima praėjus tik konkrečiam gydytojo nustatytam laikotarpiui.

„Kasdien bendraudami su gyventojais pastebime, kad kartais jie nežinodami, jog kraujo duoti neleidžiama tik laikinai, tokios idėjos išvis atsisako. Norime, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, tad žmonėms primename, kada aukoti kraujo negalima tik laikinai ir kokiais atvejais donorystė, deja, negalima. Mūsų tikslas – suteikti žmonės kuo daugiau aiškumo, kad jie žinotų, kada tai daryti saugu, o kada būtina pertrauka“, – sako D. Gutauskas.

Pavyzdžiui, pasak jo, labai svarbu priminti, kad kraujo negalima duoti dvi savaites po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos. Taip pat keturis mėnesius pasidarius tatuiruotę, įsivėrus auskarą į kurią nors kūno vietą, po sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros, po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo nesterilia adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

NKC vadovas atkreipia ir moterų dėmesį į tai, kad norint išsaugoti gerą organizmo būklę, gydytojai nerekomenduoja duoti kraujo menstruacijų metu, o pusmetį – po gimdymo, nutrūkusio nėštumo, nes moters organizmas dar gali būti silpnas ir aukojant kraują donorė gali pasijusti prastai.

Pasak jo, išlaukti rekomenduojamą laikotarpį yra būtina dėl geros donorų sveikatos būklės, o praėjus reikiamiems terminams vėl galima tęsti neatlygintiną kraujo donorystę arba tapti donoru. Svarbiausias laikinų pertraukų tikslas yra gera sveikatos būklė, kuri garantuoja saugumą donorui, atliekančiam kilnią misiją – dovanojant kraują, kuris padeda gelbėti pacientų gyvybes.

Be to, NKC primena, kad kraujo donorais visiškai negali būti žmonės, kurie yra sirgę ar serga sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos, imuninės sistemos liga. Taip pat ir tie žmonės, kurie serga cukriniu debetu ir naudoja insuliną. To daryti negalima ir sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, vartojant intraveninius narkotikus, anabolinius steroidus.

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo pat 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų – 6 proc. daugiau, lyginant su 2021-aisiais, kai Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo bei daugiau nei 2020-aisiais, kai kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, yra 425, bet iš jų tik 13 yra pasinaudoję šia galimybe. Tai reiškia, jog kai kurie donorai išvis pamiršta kreiptis dėl valstybinės pensijos, kuri senatvėje galėtų būti antroji. Šiuo metu iš viso yra 74 kraujo donorai, kurie jau gauna 136,58 Eur siekiančią valstybinę pensiją, o tai yra 21 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Ekspertai primena, kad kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, gali pretenduoti į antrojo laipsnio valstybines pensijas ir sulaukę senatvės gauti dvejas pensijas. Kreiptis dėl šios pensijos ir susitvarkyti reikiamus dokumentus galima jau dabar, nelaukiant pensinio amžiaus.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, yra nemažai atvejų, kai valstybinės pensijos daliai donorų nėra skiriamos, nes jie tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o reikiamus dokumentus susitvarkyti dabar, nelaukdami senatvės. Tai reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas. Deja, kai kurie donorai net ir turėdami galimybę, kai jau yra neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, apie tai pamiršta“, – sako D. Gutauskas.

Būtent todėl, pasak NKC vadovo, skatiname kraujo donorus, net jei jiems šiuo metu nėra pensinio amžiaus, o pavyzdžiui, yra 40 ar 45 metai, kreiptis į NKC, kur atsakingi specialistai padės paruošti reikiamus dokumentus, kuriuos sulaukus pensinio amžiaus liks tik pateikti atsakingoms institucijoms, norint gauti užsitarnautą antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

„Donorui skirta valstybinė pensija yra tarsi simbolinė valstybės padėka už nuolatinį, ilgametį kraujo aukojimą bei milžinišką pagalbą gelbstint kitų žmonių gyvybes. Tad svarbu nepamiršti susitvarkyti reikiamus dokumentus, kai jau galima į ją pretenduoti, o sulaukus pensinio amžiaus dėl to nebesukti galvos. Tikimės, kad tai paskatins dar daugiau gyventojų tapti kraujo donorais ir papildyti augančias jų gretas“, – sako D. Gutauskas.

Primenama, kad pernai vasarą antrojo laipsnio valstybinė pensija, pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, pakilo nuo 118,7 Eur iki 136,58 Eur.

Skaičiuojama, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo. Kai tuo tarpu 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.

Neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų

NKC primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Na, o duodant kraują būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, nes jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.

Aukoti kraujo galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Atšilus orams daugiau nei penktadaliu sumažėjo kraujo donorų aktyvumas bei surenkamo kraujo kiekiai. Tad kraujo donorystės įstaigos kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo vasaros poilsio metu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir nepamiršti prisidėti gelbstint gyvybes gydymo įstaigose gydomiems pacientams. Esant galimybei, gyventojų prašoma net ir atostogų metu užsukti į artimiausią kraujo centrą, nes kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra labai svarbus pildant sukauptas kraujo atsargas, kurios vasaros metu dažniau išsenka.

NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0- ir A+ grupių kraujo, taip pat sparčiai senka 0+ir AB+ sukauptos kraujo atsargos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vasarą trūkstant kraujo ir sulaukiant mažiau donorų, dabar yra puiki proga parodyti visuomenės susitelkimą ir ragina visus galinčius užsukti į kraujo centrus.

„Kraujo donorystė yra geras lakmuso popierėlis, kuris rodo, kaip mes palaikome vienas kitą – džiugina, kad vis daugiau žmonių sąmoningėja, prisideda prie donorystės ir gyvybių gelbėjimo. Svarbu neužmiršti, kad ir vasarą vyksta operacijos, kraujo poreikis gydymo įstaigose niekur nedingo, tad raginčiau visus galinčius apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti prie pagalbos bendrapiliečiams. Gi niekada nežinai, kada tokios pagalbos prireiks kiekvienam iš mūsų“, – sako ministras.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų skaičius visuose NKC padaliniuose yra sumažėjęs maždaug 20 proc.

„Nepaisant to, kad kraujo donorų skaičius šalyje kasmet auga, deja, vasara yra tas laikotarpis, kai poilsiaudami žmonės apie donorystės svarbą primiršta. Būtent todėl labai prašome šalies gyventojų net ir atostogų metu atrasti laiko bei apsilankyti artimiausiame kraujo centre. Donorų paaukotas kraujas yra gyvybiškai būtinas pacientams, pavyzdžiui, operacijų metu, praradus didelį jo kiekį dėl patirtų traumų, avarijų metu ar komplikuoto gimdymo. Kraujo reikia visada, nepriklausomai nuo metų laiko“, – sako D. Gutauskas.

Pasak jo, donorui apsilankyti artimiausiame kraujo donorystės padalinyje kainuoja vos 20 – 30 minučių, tačiau šis laikas yra aukso vertės, nes leidžia išgelbėti sunkiai sergančių pacientų gyvybes.

Kauno klinikų kraujo centro vadovė Diana Remeikienė sako, jog donorų mažėti ima dar gegužės pabaigoje, o tam, kad užtikrinti didesnes kraujo atsargas, Kauno klinikose šiuo metu per dieną reikėtų maždaug 30 donorų daugiau nei jų yra.

„Donorų vasaros laikotarpiu sumažėja mažiausiai penktadaliu ir toks sumažėjimas tikrai yra nemenkas. Jį pradedame jausti jau gegužės pabaigoje, kai studentai pradeda laikyti egzaminus, o žmonėms prasideda atostogos, atšyla orai. Tad vasara tampa savotišku iššūkių metu. Dažniausiai trūksta standartinių – pirmos bei antros kraujo grupių“, – sako D. Remeikienė.

Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė taip pat teigia, kad šiuo metu esamas donorų srautas neatitinka kraujo poreikio, o panaši situacija dažnai pasikartoja šiltuoju metų laiku.

„Santaros klinikose gydomi ypač sudėtingi, specialių poreikių pacientai, vykdomos organų ir kaulų čiulpų transplantacijos, teikiama akušerinė komplikuotų būklių pagalba. Jiems reikalingi specialiai paruošti kraujo komponentai. Santaros klinikų kraujo centre saugomos ir visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose prieinamos trombocitų koncentratų atsargos, be kurių pacientai gali mirtinai nukraujuoti. Kasdien reikia bent 120 kraujo donorų, kad tiek medikai, tiek pacientai galėtų jausti saugūs. Tad kaupkime kraujo banką nedelsiant, nes niekas nežinome, kada ir kam iš artimųjų ar net sau pačiam gali prireikti“, – teigia L. Kryžauskaitė.

Kraujo centrai primena, kad vieno žmogaus paaukotas kraujas gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Pastaraisiais metais atliekant kraujo perpylimus mūsų šalies gydymo įstaigose nebefiksuojama užsikrėtimų krauju plintančiomis ligomis tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C ar sifilis, o tarp donorų neatlygintinai paaukoto kraujo vis mažiau aptinkama šių krauju plintančių ligų. Tokias tendencijas rodo Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys, kurie patvirtina ir tai, kad sisteminiai pokyčiai kraujo donorystės srityje, kai iš atlygintinos buvo pereita prie neatlygintinos, pasiteisino. Tad gydymo įstaigose gydomi pacientai, kuriems naudojamas donorų paaukotas kraujas, gali būti ramūs ir jaustis saugūs.

Apie šias tendencijas kalbėjo NKC direktorius Daumantas Gutauskas, dalyvaudamas Pasaulinės kraujo donorų dienos bei 100 metų nuo pirmojo kraujo perpylimo Lietuvoje jubiliejaus minėjime, kuris vyko ką tik duris atvėrusiame moderniai atnaujintame NKC padalinyje prekybos centre CUP.

Taigi, NKC duomenimis, 2022-aisiais iš viso patvirtinti 65 teigiami pirmą kartą ir pakartotinai davusių kraujo donorų infekcijų atvejai, kai 2021 m. užfiksuoti 66 teigiami infekcijos atvejai, o 2020 m. – 79.

Praėjusiais metais tarp krauju plintančių infekcinių ligų, kurios nustatytos NKC kraujo donorams, fiksuota po 21 hepatito C bei anti-TP (sifilio) atvejį, 20 hepatito B ir 3 ŽIV atvejai.

Sveikatos apsaugos viceministrės prof. Danguolės Jankauskienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pastaraisiais metais išskirtinį dėmesį skiria sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir saugumui.

„Neatlygintina kraujo donorystė – tai vienas iš donorystės prioritetų. Jo tvarų finansavimą užtikrinome net pandeminiu laikotarpiu. Skirdami neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programos lėšas patalpų atnaujinimui siekiame, kad būtų sudarytos patogios ir saugios sąlygos ne tik donorams, bet ir NKC personalui, kuris ruošia iš neatlygintinų donorų kraujo kokybiškus ir saugius komponentus pacientams“, – sako viceministrė.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, nuosekliai mažėjantis krauju plintančių infekcinių ligų tarp kraujo donorų skaičius yra džiuginanti tendencija ne tik kraujo donorystės centrams, bet ir visai šalies sveikatos sistemai.

„Pirmiausia tai reiškia, kad perėjimas iš atlygintinos kraujo donorystės prie neatlygintinos absoliučiai pasiteisino. Kraujo centrai nebesulaukia žmonių, kurie anksčiau čia ateidavo norėdami duoti kraujo už pinigus, nepaisant to, ar jų kraujas tinkamas. Džiugina tai, kad sąmoningų kraujo donorų gretos vis didėja, o tai tik patvirtina faktas, kad tarp neatlygintinai paaukoto kraujo nuosekliai mažėja atvejų, kai fiksuojamos krauju plintančios ligos. Tai yra be galo svarbi žinia gydymo įstaigose gydomiems pacientams – jie gali jaustis saugiai, nes eliminuotos galimybės užsikrėsti per kraują po operacijų, kraujo perpylimų“, – sako D. Gutauskas.

Pasak NKC vadovo, tai reiškia, kad vis mažiau donorų paaukoto kraujo reikia utilizuoti, kas yra daroma, kai kraujas būna netinkamas, o tai labai efektyvina NKC ir jo padalinių veiklą.

„Būtent todėl mes visuomet stengiamės visuomenę skatinti, jog nusprendus tapti kraujo donoru, žmogus pirmiausia turi kuo nuodugniau išsitirti savo sveikatą, atlikti reikiamus tyrimus, pasitarti su šeimos gydytoju. Nuolat mažėjantys teigiamų infekcinių krauju plintančių ligų skaičiai yra tarsi įrodymas, kad žmonės vis labiau į tokius patarimus įsiklauso“, – sako D. Gutauskas.

NKC primena, kad kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, nes jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.

Na, o siekiant išvengti tokių ligų plitimo, ypač svarbu tikrinti kraują, kuomet jis paimamas iš donorų, ir tik kraują įsitikinus, kad jį saugu naudoti, kraujo komponentai vežami į gydymo įstaigas.

Mieli kraujo donorai,

Ruošiame Jums naujas patalpas Vilniuje, todėl birželio 13 dieną padalinys nedirbs, bet Jūsų lauksime prie Baltojo tilto palapinėje, 11-19 val.*

Birželio 14 d. NKC padalinys Kaune, adresu Vytauto pr. 13 nedirbs, bet Jūsų lauksime Kauno Muzikinio teatro kiemelyje (Laisvės al. 91)  12-18 val.

* Pietų pertrauka: 14:30-15:00 val.

Ačiū, kad esate!

Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei ir žmonėms vis aktyviau domintis, kas gali tapti kraujo donorais, Nacionalinis kraujo centras (NKC) šalies gyventojams primena, kad jais gali būti ne tik 18-65 metų amžiaus sveiki žmonės, tačiau ir vyresni nei 65-erių, kurie anksčiau iki tol buvo sėkmingai davę kraują ar jo komponentus. Norint tai padaryti, svarbu turėti šeimos gydytojo pažymą, kad senjorų sveikata yra gera ir galima neatlygintinai aukoti kraują. Skaičiuojama, kad kasmet kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, kuriems virš 65 metų.

Kaip pastebi NKC direktorius Daumantas Gutauskas, džiugina tai, kad augant susidomėjimui kraujo donoryste, vyresnio amžiaus žmonės ne tik noriai domisi galimybėmis kraujo donorais, bet ir jais tampa, o jei sveikata to neleidžia, deja, labai nusivilia.

Taip pat jis pabrėžia, kad kraujo donoru tapti gali ne kiekvienas, o kai kuriems net ir labai norint tą padaryti yra sunkiau, kadangi pirmiausia būtina atsižvelgti į pačio kraujo donoro sveikatą.

„Vyrams ir moterims, sulaukusiems 65-erių, kraujo donorystė yra oficialiai pristabdoma. Visgi svarbu žinoti, kad galimybės neatlygintinai dovanoti kraujo tikrai nepradingsta. Tai padaryti labai paprasta, gavus šeimos gydytojo pažymą apie tinkamą sveikatos būklę donacijai bei ją pateikus kraujo centrui. Vadinasi, jei pensinio amžiaus žmogus vis dar nori duoti kraujo, jam pakanka kasmet atlikti sveikatos tyrimus. Ir jei sveikatos būklė yra gera ir tai yra nurodyta šeimos gydytojo pažymoje, donorystė pratęsiama dar vieneriems metams. Suprantama, kraujo donorui tai yra šiokia tokia apkrova ir nepatogumas, tačiau žmogaus sveikata visada turi būti pirmoje vietoje“, – sako D. Gutauskas.

NKC direktoriaus teigimu, šiuo metu tarp kraują dovanojančių žmonių yra ir tokių, kuriems jau yra virš 70 metų. Jis džiaugiasi, jog kraujo donorystė lygiai taip pat populiarėja tiek labai jaunų, tiek ir vyresnių žmonių tarpe.

„Svarbiausia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, vis daugiau gyventojų siekia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais, nori prisidėti prie labai kilnių tikslų. Donorystė yra tarsi dvasinė higiena, nes duodamas kraujo žmogus atskleidžia savo gerumą. Juk jo dovanotas kraujas gelbsti pacientų gyvybes, kurie gydomi šalies gydymo įstaigose. Kasmet vidutiniškai kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, vyresnių nei 65 metų amžiaus“, – pabrėžia D. Gutauskas.

NKC duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja. 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo.  2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.

Svarbu ir tai, kad auga donorų skaičius, kurie pirmą kartą gyvenime davė kraujo ir tapo donorais – vien šiemet per tris mėnesius tokių žmonių buvo 2145, o per pirmuosius tris praėjusių metų mėnesius – 2013 donorų, kurie pirmą kartą davė kraujo.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) vienijasi, siekiant skatinti neatlygintiną kraujo donorystę šalyje. Nuo šiol kiekvienas šaulių sąjungos narys įsipareigoja savo pavyzdžiu dar aktyviau raginti visuomenę tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tikimasi, kad su šaulių pagalba, pirmą kartą duodančių kraujo žmonių, o tuo pačiu ir bendras kraujo donorų skaičius dar labiau išaugs.

Tuo tikslu Vilniuje, Vašingtono aikštėje, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – skirti ypatingą dėmesį neatlygintinos kraujo donorystės programų plėtrai, skatinti kraujo donorystę ir stiprinti jos įvaizdį, organizuoti bei dalyvauti bendruose ją skatinančiuose projektuose, didinant visuomenės sąmoningumą.

Kaip sako NKC direktorius Daumantas Gutauskas, Lietuvos šaulių sąjunga bei jos nariai savo kilniais poelgiais jau ne kartą yra parodę, kaip šalyje galima kurti gerovę. Jis pastebi, kad šauliai turi be galo didelį visuomenės pasitikėjimą, tad ir jų pastangos skatinant kraujo donorystę turėtų greitai atnešti apčiuopiamų rezultatų.

„Jau ilgą laiką visuomenei stengiamės parodyti, kad tapti neatlygintinu kraujo donoru yra labai geras humaniškumo pavyzdys. Juk taip prisidedama gelbstint kitų gyvybes ir užtikrinama, kad gydymo įstaigose nepritrūktų kraujo. Nė kiek neabejoju, kad aktyviai rodydami savo pavyzdį, humaniškumą skatins ir Lietuvos šauliai – kraujo donorais taps dar didesnis kiekis žmonių“, – bendradarbiavimo svarbą pabrėžia D. Gutauskas.

Be to, pasak jo, džiugu tai, kad NKC darbuotojų gretose taip pat yra šaulių ir, tikėtina, kad atsiras daugiau norinčių jais tapti.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis tvirtina, kad šauliai visuomet vadovaujasi principu – jeigu gali padėti kitam, tai padėk. O kraujo donorystė yra viena iš tų labai konkrečių ir apčiuopiamų pagalbos kitam žmogui formų.

„Juk duodamas kraujo gelbsti kito gyvybę. Džiaugiamės, kad tarp šaulių vis daugėja donorų, o duodantys kraujo mūsų broliai ir sesės tampa pavyzdžiu kitiems. Taigi kviečiu ir aš – jei galite padėti, padėkite – tapkite kraujo donoru“, – ragina L. Idzelis.

Be to, šaulių draugystė su NKC tęsiasi jau ne vienerius metus.

„Norėjau savo pavyzdžiu šauliams parodyti donorystės svarbą. Mes šauliai, esame šiek tiek pamišę gerąją prasme – nuolat dalyvaujame kraujo donorystės akcijose, Kovo 11-ąją kasmet duodame kraujo, pavieniai šauliai taip pat yra donorai“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskr.) 10-osios rinktinės vadas mjr. Mindaugas Miliaus, kraujo donoru tapęs 2016-aisiais, kai davė šaulio priesaiką.

NKC duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja. 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo. 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.

Svarbu ir tai, kad auga donorų skaičius, kurie pirmą kartą gyvenime davė kraujo ir tapo donorais – vien šiemet per tris mėnesius tokių žmonių buvo 2145, o per pirmuosius tris praėjusių metų mėnesius – 2013 donorų, kurie pirmą kartą davė kraujo.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Mieli vilniečiai ir miesto svečiai, maloniai kviečiame š. m. gegužės 24 d., trečiadienį, 10.30 val., dalyvauti Vašingtono aikštėje, Vilniuje (greta Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės) vyksiančiame bendradarbiavimo sutarties pasirašyme tarp Nacionalinio kraujo centro (NKC) ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS), o 10.00-12.00 val. – neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje. Šios popietės metu bus galima ne tik paaukoti kraujo ir prisidėti gelbstint šalies gydymo įstaigose gydomų pacientų gyvybes, bet ir susipažinti su Lietuvos šaulių sąjungos veikla.

Organizacijų vadovai – NKC direktorius Daumantas Gutauskas ir LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis – pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – skirti ypatingą dėmesį neatlygintinos kraujo donorystės programų plėtrai, skatinti kraujo donorystę ir stiprinti jos įvaizdį, organizuoti bei dalyvauti bendruose ją skatinančiuose projektuose, didinant visuomenės sąmoningumą.

NKC direktoriaus D. Gutausko teigimu, gyventojai turės išskirtinę galimybę tiesiogiai pabendrauti su šauliais, kurių gretose – daugkartiniai kraujo donorai, pasiruošę pasidalinti savo patirtimis ir aukojant kraują, ir veikiant išskirtinėje organizacijoje – Lietuvos šaulių sąjungoje.

„Džiugu tai, kad NKC darbuotojų gretose taip pat yra šaulių ir, tikėtina, kad atsiras dar daugiau norinčių jais tapti. Taigi ši partnerystė ne tik padės skatinti bei populiarinti neatlygintą kraujo donorystę, bet ir, tikėtina, papildyti Lietuvos šaulių sąjungos gretas naujais nariais. Tai – visokeriopa nauda, nes surinksime dar daugiau kraujo mūsų šalies gydymo įstaigose gydomiems pacientams ir prisidėsime plečiant vienos stipriausių organizacijų Lietuvoje ratą, kurie pasirengę bet kada ginti Tėvynę ir kitais kilniais darbais rodyti visuomenei deramą pavyzdį“, – sako D. Gutauskas.

„Tikimės, kad ne tik šauliai papildys kraujo donorų gretas, bet ir kraujo donorai prisijungs prie Lietuvos šaulių sąjungos. Žmogus, duodantis kraujo, kad padėtų kitam, savo nuostatomis jau yra labai artimas mūsų organizacijai, nes mūsų visų tikslas – dirbti Tėvynės labui“, – primena LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Lietuvos šaulių sąjunga – unikali, analogų neturinti organizacija, nes vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

NKC duomenimis, Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja – didėja ir surenkamo kraujo kiekiai, ir pirmą kartą gyvenime kraują aukojančių žmonių.

Kviečiame dalyvauti!

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa ir naujais kraujo donorais, ir reguliariai aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, neatlygintinų kraujo donorų skaičius išaugo maždaug dviem tūkstančiais, o praėjusiais metais surinktas rekordinis po pandemijos kraujo kiekis – 30 tūkst. litrų.

NKC duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo. 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.

Svarbu ir tai, kad auga donorų skaičius, kurie pirmą kartą gyvenime davė kraujo ir tapo donorais – vien šiemet per tris mėnesius tokių žmonių buvo 2145, o per pirmuosius tris praėjusių metų mėnesius – 2013 donorų, kurie pirmą kartą davė kraujo.

Skaičiuojama, kad neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo pat 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų – 6 proc. daugiau, lyginant su 2021-aisiais, kai Lietuvoje buvo atlikta maždaug 64 tūkst. donacijų ir surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo bei daugiau nei 2020-aisiais, kai kraujo donorai neatlygintai kraujo davė 62 tūkst. kartų.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, už visų skaičių slypi labai konkretūs žmonės, kurie rodo patį kilniausią humaniškumo pavyzdį, nes prisideda gelbstint kitų gyvybes ir užtikrina, kad gydymo įstaigose nepritrūktų kraujo.

„Ačiū kraujo donorams už supratingumą, drąsą ir norą padėti kitiems. Nepaisant to, kad pastarieji metai dėl geopolitinių įvykių buvo kupini iššūkių, tai neužkirto kelio žmonių gerumui. Priešingai – sunkumai, ypač Ukrainoje jau daugiau kaip metus besitęsiantis karas su agresore, dar labiau sustiprino žmonių norą padėti ir neatlygintinų kraujo donorų gretos dar labiau išaugo. Tikimės, kad šie metai bus tokie pat sėkmingi, kaip ir praėjusieji. Tikiuosi, kad kitų metų pradžioje galėsime kalbėti apie dar vieną rekordinį per metus surinkto kraujo kiekį“, –  sako D. Gutauskas.

Pasak NKC vadovo, šiais metais kraujo donorystė bus dar paprastesnė, nes jau vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį po Lietuvą pradės važinėti specialūs kraujobusai, kurie pritaikyti būtent kraujo donorystės procesui ir šiuo metu yra gaminami pagal NKC užsakymą.

„Tai bus visiška naujovė Lietuvoje, nes šiuose autobusuose – laboratorijose ant ratų donorai galės patogiai dovanoti kraujo, nepaisant metų laiko ar oro sąlygų. Be to, donorų ir darbuotojų patogumui NKC taip pat pradėjo ir savo centrų atnaujinimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, artimiausiu metu Vilniaus centre planuojama persikelti į visiškai naujas patalpas, kurios bus įrengtos pagal pažangiausius kraujo centrų standartus“, – sako D. Gutauskas.

Tad, pasak NKC vadovo, šiais metais tikimasi sulaukti dar daugiau kraujo donorų ir surinkti didesnį kiekį kraujo gydymo įstaigose gydomiems pacientams.

NKC informacija

Praėjusią savaitę iš Lietuvos į Ukrainą išsiųstas specialus mikroautobusas su 6240 vienetų kraujo surinkimo maišelių siunta sėkmingai pasiekė Kyjivą. Nacionalinio kraujo centro (NKC) kartu TV3 televizija vykdomos paramos akcijos dėka, siunta pristatyta į Kyjive įsikūrusį Ukrainos transplantacijos koordinavimo centrą, kuris atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą. Iš šio centro donorų paaukotas kraujas, supiltas į Lietuvos dovanotus kraujo maišelius, keliauja tiesiai į karo zoną.

Ukrainos Transplantacijos koordinavimo centro direktorius Dmytro Koval perduoda jo vadovaujamo centro, šalies sveikatos apsaugos ministerijos ir visų ukrainiečių padėką už pagalbą Ukrainos kraujo tarnybai.

„Labai vertiname nuolatinę Lietuvos paramą mūsų šaliai kovojant su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresija. Jūsų pagalba yra labai svarbi ir neįkainojama, teikiant neatidėliotiną pagalbą civiliams ir kariškiams. Žavimės Lietuvos žmonėmis, jų didžiulėmis pastangomis dėl mūsų bendros pergalės!“, – sako Ukrainos Transplantacijos koordinavimo centro direktorius D. Koval.

6240 vienetų kraujo maišelių iš viso gali sutalpinti beveik 3 tūkstančius litrų kraujo. Tai yra pirmoji Nacionalinio kraujo centro (NKC) kartu TV3 televizija vykdomos paramos akcijos maišelių siunta, kuri buvo nupirkta už NKC skirtus 50 tūkst. eurų. Antroji kraujo maišelių siunta bus formuojama už lėšas, kurias paaukojo Lietuvos gyventojai, ir ji Ukrainą turėtų pasiekti pavasarį. Planuojama, kad tuo metu bus išsiųsti maždaug 30 tūkst. vienetų medicininių kraujo maišelių.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tikslinga parama Ukrainai yra labai reikalinga. Jis pabrėžia, kad koordinuota pagalba, derinant su partneriais Ukrainoje, duoda didžiausią naudą karą išgyvenančiai šaliai.

„Didžiuojuosi, kad lietuvių ryžtas remti ukrainiečius nemažėja ir kviečiu visus toliau prisidėti prie paramos, parūpinant kraujui skirtų maišelių“, – sako A. Dulkys.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, kraujo surinkimo maišeliai, padedantys gelbėti kiekvieną nukentėjusį žmogų yra viena iš labiausiai trūkstamų medicininių priemonių karo alinamoje šalyje. Šių medicininių priemonių trūksta maždaug vieno milijono vienetų per metus. Prie šio trūkumo mažinimo gali sėkmingai prisidėti net iš pažiūros nedidelė kelių ir keliasdešimtiems tūkstančių vienetų siunta.

Norint prisidėti renkant paramą kraujo maišeliams Ukrainai, galima skambinti trumpuoju numeriui 1410, skambučio kaina – 10 eurų.

NKC informacija

Nacionalinis kraujo centras (NKC) į Ukrainą išsiuntė pirmąjį specialų mikroautobusą su 6240 vienetų kraujo surinkimo maišelių siunta, kuri nupirkta už 50 tūkst. eur. Tai – pirmoji medicininių kraujo maišelių siunta, kitos siuntos dalys šią šalį pasieks pavasarį. Šią pinigų sumą skyrė NKC, vėlesnės siuntos bus formuojamos už lėšas, kurias paaukojo Lietuvos gyventojai. Tai reiškia, kad NKC organizuojama paramos akcija tęsiasi ir yra įgyvendinama etapais, siekiant padėti aprūpinti Ukrainą vienomis iš labiausiai trūkstamų medicinos priemonių – kraujo surinkimo maišeliais.

Skaičiuojama, kad 6240 vienetų kraujo maišelių iš viso gali sutalpinti beveik 3 tūkstančius litrų kraujo. Ši NKC siunta bus pristatyta į Ukrainos Transplantacijos koordinavimo centrą, kuris atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą. Iš šio centro donorų paaukotas kraujas, supiltas į Lietuvos dovanotus kraujo maišelius, keliaus į karo zoną.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, bendras kraujo maišelių poreikis Ukrainoje šiuo metu siekia maždaug vieną milijoną per metus – labiausiai trūksta ne kraujo, o būtent kraujo maišelių, skirtų jo laikymui, saugojimui ir gabenimui.

„Prisidėdami net ir keliais tūkstančiais maišelių, Lietuvos gyventojai ukrainiečiams tiesia labai tvirtą pagalbos ranką. Lietuviai dar kartą parodė, kad yra neabejingi tam, kas dedasi Ukrainoje ir kad padės iki pergalės, nepavargdami. Kraujo surinkimo maišeliai, padedantys gelbėti kiekvieną nukentėjusį vaiką, motiną, tėvą, karį yra bene labiausiai trūkstama medicininė priemonė karo nualintoje šalyje. Tad kviečiu ir toliau nelikti abejingais, nes būtent mūsų visų nuoširdumas ir supratingumas gelbsti gyvybes“, – sako direktorius D. Gutauskas.

Pasak NKC vadovo, antroji kraujo maišelių siunta į Ukrainą turėtų iškeliauti kovo – balandžio mėnesiais.

Planuojama, kad tuo metu į Ukrainą bus išsiųsta maždaug 30000 tūkst. vienetų medicininių kraujo maišelių.

Per keletą etapų bus stengiamasi pateikti tiek, kiek prašo Ukrainos atsakingos institucijos, su kuriomis NKC nuolat palaiko ryšį ir keičiasi informacija, kuo Lietuvos kraujo donorystės sistema galėtų būti naudinga su priešu kovojančiai šaliai.

Norint prisidėti renkant paramą kraujo maišeliams Ukrainai, galima skambinti trumpuoju numeriui 1410, skambučio kaina – 10 eurų.

NKC informacija

,,Nauji metai – naujas aš“ frazė jau tapo pažįstamu ir kiek pašiepiamu stereotipu, bet vis tiek dauguma mūsų Naujus metus pasitinka su nauju iššūkių sąrašu.

Pasidaryti tokį sąrašą nėra sunku, tačiau kai reikia įgyvendinti naujai suregztą gyvenimo tobulinimo planą, dažnai atsiranda daug priežasčių, kodėl mes dabar to negalime padaryti arba kodėl geriau pradėti nuo pirmadienio.

Taigi – ar jau pradėjote sąžiningai laikytis naujųjų metų pasižadėjimų?

Vienas populiariausių pažadų yra pradėti lankyti sporto klubą, todėl mes kartu su sporto ir sveikatingumo klubais ,,Lemon Gym“ ir ,,Impuls“ metame tau gelbėjimosi ratą.

Nuo sausio 23 d. atėjęs padovanoti kraujo į Nacionalinį kraujo centrą, ne tik iš pažadų sąrašo galėsi išsibraukti punktą ,,padaryti gerą darbą“, tačiau ir ,,pradėti lankyti sporto klubą“. Na, dėl antro darbo dar reikės ateiti iki sporto klubą, bet mūsų  akcijos draugai, kiekvienam davusiam kraujo, padovanos savaitės trukmės sporto klubą narystės kuponą.

Dovanosime septynių dienų narystes į šiuos sporto klubus:

Vilnius, Kaunas – Lemon Gym

Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – Impuls

Akcijos laikotarpis: 2023 01 23 – 2023 02 20 d.

Šių kuponų kitoje pusėje rasi QR kodą, kurį nuskenavęs galėsi dalyvauti loterijoje.

Jau vasario 21 d. išrinksime 50 nugalėtojų, kurie laimės mėnesio narystės abonementą.

Šaunuolių nugalėtojų sąrašą paskelbsime kraujodonoryste.lt ir NKC facebook’e.

Dovanosime:

25 vieno mėnesio narystes į šiuos sporto klubus:

Vilnius, Kaunas – Lemon Gym

25 vieno mėnesio narystes į šiuos sporto klubus:

Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – Impuls

Nepraleisk šanso!

Šiuo metu ukrainiečiams labai trūksta kraujo surinkimo maišelių. Ne kraujo donorų, o tik medicininių priemonių, padėsiančių greičiau pasiekti kiekvieną nukentėjusį vaiką, tėvą, karį.

Ta proga, Nacionalinis kraujo centras kartu su TV3 grupe suvienija jėgas ir  skelbia apie bendrą paramos Ukrainai akciją, kuri padėtų surinkti šiuo metu šalyje labiausiai trūkstamas medicinines priemones – kraujo surinkimo maišelius. Akcijos metu bus renkamos jiems įsigyti skirtos lėšos.

Reikalingas kraujo surinkimo maišelių kiekis yra milžiniškas – net vienas milijonas. Tačiau savo auka kiekvienas iš mūsų šį tikslą galime priartinti prie realybės.

Apie paramos akciją, informacija bus viešai skelbiama per televiziją, žiniasklaidą, socialinius tinklus, todėl prisidėti galės kiekvienas.

Nacionalinio kraujo centro ir TV3 paramos akcija „Ukrainai“ bendradarbiauja su telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Teledema, Bitė, Tele2 ir Telia.

Skambinti ar rašyti trumpąją SMS žinutę ir aukoti kviečiama šiuo numeriu:

 1410 – 10 EUR.

Paramos akcija startuoja nuo 2023-01-10 d.

Tikrų įvykių įkvėptą, vieną pirmųjų serialų pasaulyje apie Ukrainoje tebevykstantį karą „Savo akimis“  žiūrovai TV3 eteryje išvys nuo sausio 31 dienos.

Daugiau apie akciją: www.tv3.lt/ukrainai

Šiandien, spalio 21 d., Pirmosios Ponios Dianos Nausėdienės globojamame tradiciniame Garbės donorų apdovanojimų renginyje, kurį organizuoja Nacionalinis kraujo centras (NKC), bus pagerbti 116 kraujo donorų iš visos Lietuvos. Ceremonijos metu daugiau kaip 40 kartų neatlygintinai kraujo paaukojusiems donorams bus suteikti Garbės donorų vardai.

Prezidentūros Kolonų salėje vyksiančiame renginyje bus apdovanotitie kraujo donorai, kuriems Garbės donorų vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos to nepavyko padaryti. Po šio renginio iš viso Lietuvoje bus jau 875 Garbės donorai.

Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, Garbės donoro vardą turintys asmenys galės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri bus papildoma prie įprastos senatvės pensijos.

Renginio globėjos Pirmosios Ponios Dianos Nausėdienės teigimu, žmonės, kurie neatlygintinai aukoja kraują ir prisideda gelbstint kitų gyvybes, yra geriausias humaniškumo ir pilietiškumo pavyzdys, kuris vis labiau užkrečia Lietuvos gyventojus bei skatina į kraujo donorų gretas įsilieti dar daugiau piliečių.

„Be galo svarbu pažymėti, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Aukojantieji kraują prisideda ne tik gelbstint gyvybes skubiais atvejais, bet ir papildant kraujo atsargų rezervą, kas ypač svarbu mūsų šalies gydymo įstaigoms ir jose dirbantiems bei stebuklus kasdien kuriantiems medikams. Tik padėdami vieni kitiems kuriame gražesnę ir stipresnę Gerovės valstybę. Ačiū donorams už jų gerumą ir nuolatinę pagalbą.“, – sakė D. Nausėdienė.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas naujuosius ir jau esamus Garbės donorus ragina nepamiršti ir jau dabar, nelaukiant senatvės pensijos amžiaus, kreiptis dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos, kuri nuo šių metų birželio yra padidėjusi iki 130,58 eurų.

„Kodėl tai svarbu? Nemažai donorų tiesiog pamiršta kreiptis dėl  II-ojo laipsnio valstybinės pensijos, nors jiems ji ir priklauso. Noriu paraginti, kad 40 kartų ir daugiau kraujo paaukoję donorai, nesvarbu, kiek jiems yra metų, jau dabar kreiptųsi dėl šios pensijos skyrimo. Mes suteiksime visą informaciją ir pagelbėsime paprastai ir greitai paruošti reikiamus dokumentus. Esu įsitikinęs, kad speciali pensija, skirta Garbės donorams, yra viena prasmingiausių mūsų valstybės iniciatyvų bent simboliškai padėkoti aktyviems ir pilietiškiems visuomenės nariams.“, – sako D. Gutauskas.

Prezidentūroje vyksiančio renginio metu koncertuos Valstybinis Vilniaus styginių kvartetas su solistais Jomante Šležaite – Paukšte ir Pauliumi Bagdanavičiumi. Kraujo donorus sveikins Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, NKC direktorius Daumantas Gutauskas.

NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki spalio mėn. pradžios atlikta daugiau nei 50 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC įvyko daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

NKC informacija

Siekiant suvienodinti veiklos sąlygas visiems šalies kraujo centrams, Nacionalinio kraujo centro (NKC) siūlymu Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimą. Juo siekiama suvienodinti sąlygas visoms kraujo donorystės įstaigoms, kai šios įsigyja prekes ir paslaugas, reikalingas kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, leidžiant taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, NKC iki šiol yra priverstas veiklą vykdyti diskriminacinėmis sąlygomis, lyginant su kitomis kraujo donorystės įstaigomis tokiomis kaip Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos.

„Vien todėl, kad šios įstaigos yra tiesiogiai finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), joms yra taikomas  lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, kai tuo tarpu pagrindinė ir svarbiausia valstybės kraujo donorystės įstaiga NKC yra apmokestinama 21 proc. PVM tarifu, nes dėl savo veiklos specifikos tokių sutarčių nesudarinėja“, – tvirtina D. Gutauskas.

Pasak jo, jei Seime būtų priimti šie pakeitimai, pritaikius lengvatinį PVM tarifą NKC per metus sutaupytų apie 350 tūkst. eurų. Tai yra beveik vieno mėnesio išlaidos darbo užmokesčiui, kas reiškia, jog atsirastų prielaidos jį didinti ir kitais metais. Taip pat būtų galima investuoti į įstaigos veiklos stiprinimą surenkant neatlygintinai donorų aukojamą kraują, įsigyjant naujos įrangos ir priemonių, reikalingų sklandžiam donorystės procesui.

NKC pagal kraujo ir kraujo komponentų pardavimo sutartis gydymo įstaigoms tiekia kraujo komponentus, už kuriuos įstaigos atsiskaito lėšomis, gautomis iš teritorinių ligonių kasų pagal sudarytas sutartis. Kitaip tariant, pinigai šaip ar taip yra mokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau netiesiogiai. Prekes ir paslaugas, reikalingas kraujo ir kraujo komponentų ruošimui užtikrinti, tarp jų ir medicinos pagalbos priemones, NKC įsigyja organizuodama viešuosius pirkimus.

Kaip pastebi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė J. Sejonienė, tiekėjai, tiekdami prekes NKC iki šiol vadovaujasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu, kuris pažeidžia laisvos ir vienodos konkurencijos rinkoje principą.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, medicinos pagalbos priemonės, kurias įsigyja įstaiga, nesudariusi su Teritorine ligonių kasa sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties, apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą. Situacija tokia, kad viena įstaiga – NKC, teikianti tas pačias paslaugas kaip ir kitos kraujo donorystės įstaigos, yra priversta veikti rinkoje diskriminacinėmis sąlygomis. Mano pateiktas įstatymo projektas suvienodins konkurencines sąlygas ir leis didžiąją dalį Lietuvos gydymo įstaigų kraujo komponentais aprūpinančiam centrui geriau finansiškai pasirengti reaguoti į šiuo metu kylančias grėsmes ir krizes“, – teigė J. Sejonienė.

Pasak Seimo narės, labai svarbu neatlygintos kraujo donorystės srityje dirbančioms įstaigoms sudaryti vienodas galimybes vykdyti veiklą, PVM taikymo suvienodinimas – viena iš priemonių tai užtikrinti.

Nuo rugpjūčio 1 d. visiems Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojams administracijos sprendimu algos didėja daugiau nei 10 procentų – jau rugsėjo pradžioje didesnį darbo užmokestį gaus visi beveik 200 darbuotojų, dirbančių Vilniuje ir kitų miestų NKC padaliniuose. Ateityje jį didinti planuojama kasmet.

Nors NKC ir nėra įtraukta į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, priklausomai nuo darbo pareigybės atlyginimai šiuo metu yra 1,5-2 kartus didesni nei sutartyje numatyta apatinė riba. Vidutinis NKC padalinio vadovo atlyginimas šiuo metu siekia 2825 eurus, o medicinos darbuotojų – 2082 eurus neatskaičius mokesčių. Rugsėjį jiems bus išmokėtas padidintas darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, atlyginimus didinti įstaigai leidžia sėkmingai 2021 m. pradžioje įgyvendinta NKC struktūrinė pertvarka, teisingas įstaigos išlaidų valdymas  ir padidinti surenkamo kraujo kiekiai, užtikrinantys didesnes įstaigos pajamas. Reikšmingai prie pajamų prisideda ir skaidrus bei pelningas kraujo plazmos realizavimas vaistinių preparatų gamybai.

„Džiaugiuosi, kad jau kasmet turime galimybę nudžiuginti visus kolegas pranešdami naujienas apie didinamus atlyginimus. Kasdien kaip komanda siekiame bendrų tikslų, gerinant įstaigos veiklą, tad norime dalintis ir bendra sėkme. Tai padaryti galime užtikrindami vis stabilesnį algų augimą jas didindami ne per priedus, kurie yra kintantys, bet per pastoviąją dalį – koeficientą. O jis didėja nuo 66 iki 73 eurų ir yra pagrindinė sudedamoji atlyginimo dalis,“, – sako D. Gutauskas.

NKC duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. Visoje Lietuvoje kraujo duodančių vyrų ir moterų santykis yra panašus – vyrai sudaro 55 proc., moterys 45 proc. visų kraujo donorų. Per 2021 m. iš viso buvo daugiau nei 64 tūkst. dotacijų, kuomet surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

NKC informacija

Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena, kad neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas ir skatina gyventojus dėl jų kreiptis anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų – plazmos. Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu – iki 130,58 Eur. Fiksuojama nemažai atvejų, kai tokias pensijas gauti galintys donorai tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis ir jos nėra skiriamos, tad NKC ragina nedelsti, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Iki birželio šios pensijos dydis siekė 118,7 Eur, o pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, nuo birželio 1 d. ji pakilo iki 130,58 Eur.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas pensijas.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas tikisi, kas ši valstybės padėka simboliškai paskatins kraujo donorus, kurie nepailsdami aukoja kraują ir prisideda gelbėdami kitų gyvybes. Be to, nemažai donorų pamiršta labai svarbų dalyką – kreiptis dėl šios valstybinės pensijos.

„Būtent todėl labai noriu priminti ir paraginti, kad 40 kartų kraujo arba 200 kartų plazmos paaukoję donorai, nesvarbu kiek jiems yra metų, jau dabar gali kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo – pateikti reikiamus dokumentus NKC, susitvarkyti formalumus tam, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus nebereikėtų to daryti. Be to, kartais žmonės išvis pamiršta kreiptis ir dėl to valstybinės pensijos negauna. Tad geriau nedelsti ir susitvarkyti formalumus dabar, pavyzdžiui, būnant 40-ies metų, kai kraujo donoras jau gali pretenduoti į tokią pensiją, o sulaukus senatvės tiesiog pradėti gauti šią valstybės padėką už pasiaukojimą kraujo donorystei“, – primena D. Gutauskas.

NKC vadovas primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes, todėl aukojantieji kraują prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir padeda papildyti rezervą, kas yra ypač svarbu.

Šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, gaunantys šią pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas. Garbės donoras įgyja teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri mokama sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki liepos pabaigos atlikta daugiau nei 38 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC įvyko daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

Primenama, kad kraujo duoti gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus, išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) padėkos turas per Lietuvą, skirtas pagerbti kraujo donorus, jau eina į pabaigą. Šį penktadienį, liepos 22 d., Šiauliuose Prisikėlimo aikštėje vyksiančio padėkos renginio metu bus pagerbta apie 60 geros valios žmonių iš Šiaulių ir Šiaulių regiono. Juos pasveikins NKC direktoriaus pavaduotoja Aira Mečėjienė ir Šiaulių mero patarėjas Justinas Švėgžda, vyks koncertas.

NKC duomenimis, šiauliečiai yra aktyviai prisidedantys prie kraujo donorystės. Šiauliuose ir Šiaulių regione NKC skyrius 2018 metais sulaukė 5 tūkst., o 2019-2021 metais jau 6 tūkst. donacijų kasmet. Šiemet, tikimasi, kad norinčių prisidėti gelbstint kitiems gyvybes bus dar daugiau.  Lyginant su ankstesniais metais NKC pastebi augimo tendenciją, kuri nuteikia pozityviai.

Šiaulių mero patarėjas Justinas Švėgžda taip pat džiaugiasi, kad Šiaulių krašto žmonės nelieka abejingi ir prisideda aukojant kraują, kad galbūt kitam išgelbėtų gyvybę ar suteiktų vilties.

„Didžiuojuosi Saulės miesto gyventojų augančiu atsidavimu kilniam tikslui ir noriu ypatingai padėkoti daugkartiniams, jau ne vieną donorystės „jubiliejų“ paminėjusiems, mūsų miesto geradariams. Tariu nuoširdžiausią AČIŪ už metų metus sąžiningai vykdomą kraujo donorystės misiją. Prisimindamas dažnai Šiaulių miesto kraujo donorų naudojamą frazę, šio išskirtinio renginio proga noriu palinkėti, kad mūsų ligoniams niekada nestigtų kraujo ir galėtume išties vadintis gerovės valstybe“, – sako J. Švėgžda.

Kartu su J. Švėgžda renginį atidarys ir 60 donorų sveikins NKC direktoriaus pavaduotoja medicinai A. Mečėjienė.

„Nors tai bus jau baigiamasis kraujo donorystės turo po Lietuvą renginys, tačiau šventė nesibaigia, nes šventę kuriate Jūs, kaskart neatlygintinai aukodami kraujo. Be kiekvieno iš kraujo donorų indėlio nebūtų galimybės atlikti organų transplantacijų, išgydyti onkologinių pacientų ar išgelbėti motinos ir jos naujagimio gyvybės. Kraujo donorai –  taikios gyvybių gelbėjimo misijos didvyriai, nes kiekvienas donoro paaukotas kraujo maišelis gali išgelbėti net tris gyvybes. Džiaugiuosi, kad tokie altruistiški sprendimai, kaip nusprendusių aukoti kraujo donorų, augina visuomenės sąmoningumą ir jautrumą kito nelaimei, vienija žmones ir daro mus brandesniais”, – sako A. Mečėjienė.

Taigi liepos 22 d.,16.00 val. Šiaulių Prisikėlimo aikštėje vyks padėkos vakaras kraujo donorams, apdovanojimai tęsis iki 18 val. Geradariams bus įteikiami pažymėjimai ir gėlės. Renginio metu koncertuos ir muzikinę nuotaiką skleis Dainotas Varnas. Nuo 12 iki 18 val. šiauliečiai ir miesto svečiai galės aukoti kraujo NKC palapinėje (jei oro sąlygos bus prastos, tai bus suteikiama atskira patalpa, kur bus galima aukoti kraujo). Taip pat veiks edukacinės dirbtuvėlės, čia bus galima pasigaminti grafikos atspaudų, atvirlaiškių, vyks draugystės apyrankių pynimo užsiėmimai.

NKC primena, kad Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. Per 2021 m. iš viso buvo daugiau nei 64 tūkst. donacijų, kuomet surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų amžiaus: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

NKC dėkoja visiems apsilankiusiems turo po Lietuvą renginiuose, aukojusiems kraujo ir tikisi, kad ši graži tradicija tęsis ne vienerius metus ir bus išgelbėjama vis daugiau gyvybių.

NKC informacija