Ar nebus skausminga? Ar donorystė apskritai yra saugi? Ar nenukris hemoglobino kiekis, o po procedūros bus galima vairuoti, sportuoti ir grįžti prie įprastos kasdienės veiklos? Tokie ir panašūs klausimai dažnai kyla žmonėms, svarstantiems pirmą kartą paaukoti kraujo.

Neretai būtent nežinomybė tampa priežastimi, kodėl donorystė atidedama. Vis dėlto, pasak specialistų, dauguma šių baimių yra nepagrįstos ir kyla iš klaidingų įsitikinimų ar informacijos stokos. Tuo tarpu aiškūs atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus padeda ne vienam išsklaidyti abejones ir ryžtis pirmajai kraujo donorystei. Kaip teigia Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, nors kartais donorystę tenka atidėti dėl sveikatos būklės ar kitų medicininių priežasčių, kur kas dažniau žmones nuo pirmosios kraujo donorystės atbaido paprasčiausia nežinomybė ir vis dar gajūs mitai apie donorystę.

„Pastebime, kad didžioji dalis pirmą kartą apie donorystę svarstančių žmonių užduoda tuos pačius klausimus. Tai visiškai natūralu, nes nežinomybė kelia nerimą. Vis dėlto dažniausiai po pirmosios donorystės žmonės pripažįsta, kad procedūra buvo kur kas paprastesnė nei jie įsivaizdavo. Norime pasidžiaugti bei padėkoti visiems, kurie, nors ir turi dvejonių, bent jau pradeda mąstyti apie tapimą kraujo donorais. Būtent todėl visada ir skatiname nebijoti klausti ir domėtis – kuo daugiau žmogus žino apie donorystę, tuo lengviau ryžtasi pirmajam žingsniui“, – sako jis. Pasak D. Gutausko, apie donorystę svarbu kalbėti ir dėl to, kad kraujo donorų bendruomenė kasmet susiduria su natūraliais pokyčiais – dalis donorų dėl amžiaus, sveikatos būklės, nėštumo ar kitų priežasčių nebegali aukoti kraujo, todėl nuolat reikia naujų žmonių, galinčių papildyti donorų gretas. „Kiekvienas naujas kraujo donoras yra labai svarbus, siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigos visada būtų laiku aprūpintos reikalingais kraujo komponentais. Todėl visus, kurie svarsto tapti donorais, bet vis dar dvejoja, kviečiame nebijoti užduoti rūpimų klausimų ir apsilankyti artimiausiame Nacionalinio kraujo centro donorystės padalinyje. Viso donorystės proceso metu žmonėmis rūpinasi kvalifikuoti specialistai, todėl jie nelieka vieni su savo baimėmis ar abejonėmis“, – sako D. Gutauskas.

Didžiausia baimė – pati procedūra 

Nemaža dalis žmonių, pirmą kartą svarstančių tapti kraujo donorais, labiausiai baiminasi pačios procedūros. Vieni nerimauja, kad ji bus skausminga, kiti abejoja, ar kraujo davimas yra saugus, ar naudojamos sterilios priemonės ir kiek visa tai trunka. Vis dėlto, pasak specialistų, šie nuogąstavimai dažniausiai nepasitvirtina. Donorystė yra viena saugiausių medicininių procedūrų – jos metu naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, o pats kraujo paėmimas įprastai trunka vos 5–10 minučių. Visas apsilankymas donorystės centre, įskaitant registraciją, sveikatos būklės įvertinimą ir trumpą poilsį po procedūros, dažniausiai užtrunka apie pusvalandį, jei žmonių daugiau – iki valandos. Prieš donorystę taip pat svarbu tinkamai pasiruošti – būti pavalgius, išgerti daugiau vandens, būti pailsėjus ir donorystės dieną nevartoti alkoholio. Tinkamas pasiruošimas padeda geriau jaustis tiek procedūros metu, tiek po jos. NKC Donorystės organizavimo skyriaus vadovė Edita Urbonienė sako, kad žmonės neretai įsivaizduoja, kad kraujo davimo procedūra bus sudėtinga ar skausminga, tačiau dažniausiai vėliau patys pripažįsta, jog didžiausia baimė buvo jų pačių mintyse. „Donorystė vyksta laikantis griežtų saugumo reikalavimų, naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, todėl žmogui ji yra saugi“, – teigia ji.

Ar donorystė nepakenks organizmui? 

Dar viena dažna priežastis, kodėl žmonės dvejoja dėl pirmosios donorystės – baimė, kad paaukojus kraujo sumažės hemoglobino kiekis, organizmas nusilps ar kraują atkurti bus sudėtinga. Tiesa, tokios baimės yra nepagrįstos, nes prieš kiekvieną donorystę kiekvieno žmogaus sveikatos būklę įvertina specialistai – pamatuojamas hemoglobino kiekis, įvertinama bendra savijauta, užduodami klausimai apie sveikatą. Jei bent vienas rodiklis neatitinka reikalavimų, donorystė tą dieną neatliekama. „Donorais gali tapti tik sveiki žmonės. Pavyzdžiui, jais negali būti sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Todėl kraujo centruose dirbantys specialistai prieš kiekvieną donorystę įsitikina, kad kraujo davimas konkrečiam žmogui bus saugus. Paimamas kraujo kiekis yra apskaičiuotas taip, kad organizmas jį natūraliai atstatytų, todėl sveikam žmogui donorystė nekelia pavojaus sveikatai. Jei matome, kad donorystė tą dieną žmogui nerekomenduojama, jos paprasčiausiai neatliekame“, – pasakoja E. Urbonienė

Ko tikėtis po donorystės? 

Ne mažiau klausimų žmonėms kyla ir apie tai, kaip reikėtų elgtis po kraujo donorystės. Ar galima iš karto vairuoti automobilį, sportuoti, grįžti į darbą ar reikia laikytis specialios mitybos? Tiesa ta, kad dauguma žmonių po donorystės gali tęsti įprastą dienos rutiną, o tą pačią dieną rekomenduojama tik vengti intensyvaus fizinio krūvio, gerti daugiau skysčių ir pavalgyti. Taip pat patariama donorystės dieną nerūkyti bent porą valandų po procedūros ir nevartoti alkoholio. „Po donorystės žmogus, jei jaučiasi gerai, gali beveik iškart iš kraujo centro vykti namo bei tęsti įprastą kasdienę veiklą. Svarbiausia tą dieną skirti šiek tiek daugiau dėmesio sau – atsigerti daugiau vandens, pavalgyti ir atsisakyti intensyvaus sporto. Dažniausiai jau kitą dieną žmonės gyvena įprastu ritmu ir nejaučia jokių donorystės pasekmių“, – aiškina D. Gutauskas. Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Anot NKC direktoriaus, svarbiausia nepamiršti, kad viena kraujo donorystė gali padėti net keliems pacientams, kuriems kraujo komponentai reikalingi po sudėtingų operacijų, traumų, gydant onkologines ar kitas sunkias ligas.

Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Anot NKC direktoriaus, svarbiausia nepamiršti, kad viena kraujo donorystė gali padėti net keliems pacientams, kuriems kraujo komponentai reikalingi po sudėtingų operacijų, traumų, gydant onkologines ar kitas sunkias ligas.

Anot NKC direktoriaus, svarbiausia nepamiršti, kad viena kraujo donorystė gali padėti net keliems pacientams, kuriems kraujo komponentai reikalingi po sudėtingų operacijų, traumų, gydant onkologines ar kitas sunkias ligas.

Turintieji klausimų ar dvejonių, susijusių su kraujo donoryste, kviečiami drąsiai kreiptis į NKC ir ten dirbančius specialistus. Kartais užtenka vos vieno pokalbio, kad baimę pakeistų pasitikėjimas ir noras padaryti gerą darbą.

https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/sveikatos-naujienos/pirmoji-kraujo-donoryste-ko-zmones-bijo-labiausiai-1696-2725102

Kartu su LIONS klubu kviečiame vilniečius ir miesto svečius pasirūpinti savo sveikata bei nemokamai pasitikrinti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Ankstyva prevencija gali padėti laiku pastebėti rizikos veiksnius ir išvengti rimtų sveikatos problemų.

2026 m. birželio 13 d.
10:00–14:00 val.
V. Kudirkos aikštė, Vilnius

Tyrimas greitas, paprastas ir nemokamas – užsukite pasitikrinti patys bei pakvieskite artimuosius.

Iki susitikimo!

Daugiau informacijos: 15min straipsnyje

Ar galima aukoti kraujo ką tik grįžus iš kelionių? Tai – vienas aktualiausių klausimų, kurį kraujo donorai užduoda artėjant vasarai ir atostogų sezonui. Pasaulyje garsiai nuskambėjus naujienai apie hantavirusu užsikrėtusius turistus, toks klausimas tapo dar aktualesnis. Tad Nacionalinis kraujo centras (NKC) atkreipia dėmesį, kad po kai kurių kelionių ar tam tikrų veiklų užsienyje kraujo donorystė gali būti laikinai atidedama.

Nepriklausomai nuo kelionės laiko (visus metus) atidėjimas aktualu asmenims, keliavusiems į maliarijos endeminių zonų tropinius ar padidintos infekcijų rizikos regionus – Afrikos, Pietų Amerikos ar Azijos šalis.

Tai apima lietuvių pamėgtas egzotines kryptis, tokias kaip Tailandas, Balis, Zanzibaras, Vietnamas, Dominikos Respublika ar Egipto regionai, kuriuose neretai gali būti fiksuojami maliarijos, dengės karštligės, Zikos, Vakarų Nilo viruso ar kitų vabzdžių platinamų infekcinių ligų atvejai. Po tokių kelionių donorystė atidedama nuo 3 iki 6 mėnesių po sugrįžimo.

Tačiau lygiai taip pat riziką gali kelti ne tik vabzdžių, bet ir graužikų ar kitų gyvūnų platinamos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos. Būtent tarp jų – ir pastaruoju metu daug dėmesio sulaukusi hantavirusinė infekcija.

Donorystė gali būti ribojama ir po kelionių į kai kurias Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės šalis, jei donoras keliavo šiltuoju metų sezonu (nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 30 d.). Tokiu atveju donorystė atidedama 28 d. po sugrįžimo.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis infekcijų po kelionių kurį laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais, todėl tam tikrais atvejais donorystė laikinai atidedama net ir gerai besijaučiantiems žmonėms.

Jis primena, kad geriausia praktika yra po kiekvienos kelionės pasikonsultuoti su specialistais, ar tam tikra šalis nėra endeminėje zonoje. Jeigu būta šalyje kuri yra, pavyzdžiui, hantavirusinės ar kitos infekcijos edminėje zonoje, ir grįžus jaučiami specifiniai ar nespecifiniai infekcijai būdingi simptomai, labai svarbu skubiai kreiptis pagalbos į medikus ir laikinai susilaikyti nuo donacijos.

„Nuoširdžiai dėkojame visiems šalies gyventojams, kurie reguliariai atvyksta paaukoti kraujo. Raginame ir toliau išlikti aktyviais kraujo donorystėje bei skatinti tai daryti kitus. Na, o prieš prasidedant vasarai ir artėjant kelionių sezonui kviečiame gyventojus būti aktyviais ne tik donorystėje, bet ir konsultuojantis su specialistais, dirbančiais kraujo donorystės centruose. Būtent jie kiekvienu atveju individualiai įvertina kiekvieno donoro situaciją ir pateikia rekomendacijas. Donorams itin svarbu prieš donorystę informuoti apie neseniai vykusias keliones, sveikatos būklę bei persirgtas ligas“, – sako D. Gutauskas.

Pasak NKC direktoriaus, donorai ne visada įvertina net ir trumpų kelionių svarbą. Nors reikšmės gali turėti ne tik tolimesnės egzotinės kryptys, bet ir konkretūs regionai ar infekcinių ligų protrūkiai tam tikrose šalyse. Dėl šios priežasties, pasak jo, prieš donorystę rekomenduojama informuoti ne tik apie egzotines, bet ir apie absoliučiai visas neseniai vykusias keliones.

NKC primena, jog kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų. Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.

Nuo vakarėlių išvakarėse iki, atrodytų, nekalto pasirinkimo, ką suvalgyti – net ir tokios detalės gali lemti, ar kraujo paaukoti susiruošusio donoro savijauta bus tinkama bei ar paaukotas kraujas galės būti panaudotas pacientams. Nors nemaža dalis gyventojų puikiai supranta, kad kraujo aukoti negalima persirgus onkologinėmis ar sunkiomis lėtinėmis ligomis, po skiepų, tatuiruočių ar auskarų vėrimo, neretai pamirštama, jog donorystei sutrukdyti gali ir iš pažiūros smulkūs dalykai – pasirinktas maistas, skysčių trūkumas bei bemiegė naktis po darbo ar vakarėlio.

Kaip pastebi Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas, tikslingas ir taisyklingas pasiruošimas kraujo dovanojimui visų pirma padeda išvengti prastesnės savijautos po donacijos ir jos metu.

Pasak jo, gera pirmoji donorystės patirtis lemia, ar žmogus ryšis sugrįžti dar kartą. Dalis žmonių po pirmosios donorystės nebegrįžta ir tai neretai būna susiję su prastesne savijauta, kilusia dėl netinkamo pasiruošimo.

„Ne kiekvienas kraują aukojantis žino, kad vienkartinės donorystės neužtenka. Iš paaukoto kraujo išskirti eritrocitai pacientus pasiekia per kelias dienas ar savaites, trombocitai panaudojami per 5 dienas, tačiau iš kraujo išskirta plazma gydymo įstaigoms gali būti perduota tik atlikus pakartotinus tyrimus, donoro pakartotinės donacijos metu. Tad jeigu žmogus po pirmosios donorystės nebesugrįžta, donorystė tampa nepilnavertė – plazma lieka nepanaudota“, – sako D. Gutauskas.

Būtent dėl šios priežasties svarbu užtikrinti, kad donorystės patirtis būtų kuo sklandesnė – o tam didelę įtaką turi tinkamas pasiruošimas.

Dėmesys skysčiams, maistui, poilsiui – ne mažiau svarbus nei sveikatos būklei

Primenama, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis.

Aukojant kraują būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sergantys ar sirgę onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.

Be to, kraujo nerekomenduojama duoti ir tuomet, jei neseniai buvo skiepytasi, atliktos tatuiruotės ar auskarų vėrimas, taip pat jaučiant peršalimo ar kitus negalavimo simptomus.

Vis dėlto, pasak specialistų, net ir atitinkant visus sveikatos reikalavimus, labai svarbu tinkamai pasiruošti pačiai donorystei.

Pirma, labai svarbu gerti daug vandens ne tik donorystės dieną, bet ir dieną prieš ją. Tinkamas hidratacijos lygis padeda palaikyti reikiamą kraujo skystumą. Donacijos metu, donorui gėrus pakankamai skysčių, kraujas teka tolygiai ir sklandžiai.

Antra, svarbu skirti dėmesio tinkamai mitybai. Dažnai vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad prieš kraujo donorystę reikia būti nepavalgius, tačiau prieš donaciją kaip tik rekomenduojama saikingai pavalgyti, kad organizmas nejaustų bendro nusilpimo.

Prieš donaciją nerekomenduojama valgyti riebaus ir aštraus maisto, nes tai gali pakenkti plazmos kokybei ir ji nebus panaudojama.

Taip pat prieš donaciją bent 24 valandas reikia nevartoti alkoholio. Rekomenduojama ir nerūkyti kelias valandas prieš ir po kraujo donorystės, nes tai gali sutrikdyti kraujo gebėjimą pernešti deguonį.

Galiausiai, gerai donoro savijautai tiek donorystės metu, tiek po jos, svarbu būti pailsėjus. Todėl nerekomenduojama duoti kraujo neišsimiegojus, pavyzdžiui, iškart po darbo naktinės pamainos ar po vėlyvų vakarėlių.

„Svarbiausia, kad tinkama mityba, poilsis padeda ne tik tinkamai pasiruošti kraujo donorystei, bet ir gali pagerinti kasdienę žmogaus savijautą. Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams ir visiems tiems, kurie planuoja jais tapti. Viliamės, kad gebėjimas tinkamai pasiruošti, padidins ir nuolatinių kraujo donorų kiekį, mees kraujo poreikis šalies ligoninėse irgi yra nuolatinis – jo reikia nepriklausomai nuo metų laikų, mėnesių ar dienų“, – sako NKC direktorius D. Gutauskas.

Tinkamas pasiruošimas donorystei – nedidelė pastanga, galinti turėti didelę reikšmę: tiek donoro savijautai, tiek tam, kad paaukotas kraujas iš tiesų pasiektų pacientus ir išgelbėtų gyvybes.

Balandžio 5–6 dienomis nedirbsime.
Tegu Šv. Velykos atneša džiaugsmą, šilumą ir gražias akimirkas su artimaisiais! 🌷🐣

Ar galima aukoti kraujo jaučiant alergijos požymius? Tai vienas dažniausių klausimų, kurį pavasarį užduoda gyventojai, pradėjus žydėti augalams ir ore padaugėjus žiedadulkių. Šiuo laikotarpiu vis daugiau žmonių susiduria su sezoninės alergijos simptomais. NKC informuoja, kad donorystė galima, jei simptomai yra lengvi ir žmogus jaučiasi gerai, o donorystę rekomenduojama atidėti pablogėjus savijautai, atsiradus dusuliui ar karščiavimui. Jei vartojami vaistai, prieš donorystę rekomenduojama pasikonsultuoti su NKC gydytoju.

Donorystė galima asmenims, sergantiems lengva šienlige ar kitomis lengvomis maisto ar aplinkos alergijomis, jei donorystės dieną jie jaučiasi gerai.

Po steroidinių vaistų vartojimo (peroralinio ar injekcinio) turi būti praėjusios ne mažiau kaip 7 dienos. Tuo tarpu asmenims, kurie dėl sunkios alergijos priversti reguliariai vartoti steroidinius vaistus, donorystė nėra leidžiama.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų pavasarį dėl alerginių reakcijų, tokių kaip šienligė, linkę atsisakyti donorystės vien dėl abejonių ar informacijos stokos, nors reali sveikatos būklė tai leistų ir grėsmės recipientams nekeltų.

Būtent todėl ypač svarbu, kad žmonės žinotų, kada donorystė yra saugi, atsakingai įvertintų savo sveikatos būklę ir neatsisakytų galimybės prisidėti gelbstint gyvybes.

„Prasidėjus pavasariui kiekvienais metais sulaukiame daugiau užklausų iš gyventojų, kurie domisi, kada alergija gali tapti kliūtimi atvykti paaukoti kraujo. Visų pirma norime padėkoti žmonėms už jų sąmoningumą – tai rodo, kad donorystė jiems yra svarbi. Lengvi sezoninės alergijos simptomai dažniausiai nėra priežastis atsisakyti donorystės.

Visgi, esant prastesnei savijautai ar vartojant steroidinius vaistus, visuomet reikėtų pasirinkti saugesnį laiką ir donorystę atidėti. Prieš aukojant kraują ir kylant klausimams dėl vaistų vartojimo bei donorystės, rekomenduojame paskambinti į NKC ir pasikonsultuoti su mūsų gydytojais, kurie tinkamai įvertins ar galite dovanoti kraują“, – sako jis.

D. Gutauskas taip pat priduria, kad kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis visais metų laikais, nepriklausomai nuo sezoninių ligų ar alergijų. Tad net ir nedidelis donorų aktyvumo sumažėjimas gali turėti realių pasekmių pacientams gydymo įstaigose.

„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams, o gyventojus, kurie dar nėra aukoję kraujo, kviečiame prisijungti prie kraujo donorų bendruomenės. Reikia tik užsukti į artimiausią Nacionalinio kraujo centro padalinį. Kraujo komponentai šalies ligoninėse reikalingi nuolat – jie padeda pacientams po sudėtingų operacijų, traumų, sergant onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis. Vieno donoro paaukotas kraujas gali padėti net trims pacientams, todėl net ir trumpalaikis donorų sumažėjimas gydymo įstaigoms visada kelia papildomų iššūkių“, – sako D. Gutauskas.

 Vyriausybėje įvyko Nacionalinio kraujo centro (NKC) inicijuota neatlygintinos kraujo donorystės akcija, kurios metu kraujo dovanojo ministrai, Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Taip pat pristatyta svarbi inovacija – atnaujinta kraujo donorams sukurta programėlė „Mano kraujas“. Akcijos metu išvis atliktos 27 donacijos, kraujo paaukoti atvyko 31 žmogus, iš kurių 4 pirmą kartą aukojo kraujo ir tapo donorais.

 Pasak akcijos globėjos Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, sprendimas tapti kraujo donoru yra svarbus ne tik individualiu, bet ir valstybiniu mastu, nes užtikrina sklandų visos sveikatos sistemos darbą. Inovatyvūs skaitmeniniai sprendimai, anot jos, šią sistemą tik sustiprina.

Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė akcentuoja, kad kraujo donorystės stabilumas tiesiogiai priklauso nuo nuolatinio visuomenės įsitraukimo ir tai skatinančių priemonių.

„Kraujo poreikis gydymo įstaigose išlieka nuolatinis, nepriklausomai nuo metų laiko ar savaitės dienos, todėl labai svarbu užtikrinti stabilų ir patikimą kraujo tiekimą. Nuolatinės kraujo donorystės akcijos ir modernūs skaitmeniniai sprendimai padeda stiprinti šią sistemą, skatina žmones įsitraukti ir leidžia donorystę padaryti dar patogesnę bei prieinamesnę. Be kraujo donorų indėlio sklandus pacientų gydymas ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas būtų neįmanomi“, – teigia M. Jakubauskienė.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad tik aktyvaus donorų, partnerių bei įvairių institucijų ir jų atstovų bendradarbiavimo dėka kraujo donorystės sistema šalyje gali veikti sklandžiai.

„Dėkoju visiems kraujo donorams, kurie kasdien prisideda medikams gelbėjant gyvybes ir padeda užtikrinti stabilų kraujo tiekimą gydymo įstaigoms. Aukščiausių valstybės institucijų vadovų dalyvavimas kraujo donorystės akcijose stiprina visuomenės pasitikėjimą kraujo donorystės sistema ir skatina žmones drąsiau įsitraukti į donorystę. Tai motyvuoja ir mus toliau kurti bei tobulinti inovatyvius sprendimus, kurie kraujo donorystę padarytų dar sklandesnę ir patrauklesnę“, – sako D. Gutauskas.

Tikimasi, kad NKC atnaujinta programėlė dar labiau palengvins donorystės procesą ir skatins nuolatinį donorų įsitraukimą. Joje donorai gali registruotis kraujo donorystei, pasirinkti jiems patogiausią laiką ir vietą, stebėti savo donorystės istoriją, peržiūrėti tyrimų rezultatus, realiuoju laiku matyti kraujo atsargas pagal savo kraujo grupę.

Programėlės naudotojai gali gauti pranešimus apie vykstančias kraujo donorystės akcijas, išaugusį tam tikrų kraujo grupių poreikį, matyti, kurioje gydymo įstaigoje jų kraujas panaudotas. Taip pat virtualaus asistento pagalbą – gauti atsakymus į kylančius klausimus ir individualias rekomendacijas, dar labiau įsitraukiant ir stiprinant neatlygintinos kraujo donorystės kultūrą Lietuvoje.

NKC skaičiuoja, kad pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

2024 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 41,1 tūkst., atliktų donacijų – 76,9 tūkst. 2023 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 40,1 tūkst., atliktų donacijų – 72,3 tūkst.

Praėjusiais metais pirmakarčių donorų NKC sulaukė kiek mažiau nei 2024-aisiais. Centro atstovai pabrėžia. kad naujų donorų sulaukti yra labai svarbu, kadangi dalis esamų kraujo donorų laikinai arba visam laikui nebegali duoti kraujo dėl amžiaus, ligos, nėštumo ar kitų priežasčių.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, 2025 metų rezultatai atskleidžia ne tik išaugusius kraujo surinkimo mastus, bet ir metai po metų vis brandesne tampančią donorystės kultūrą Lietuvoje.

„Pirmiausia noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie pernai bent kartą ryžosi atvykti į artimiausią kraujo donorystės centrą ir paaukoti kraujo. Rekordiniai rezultatai rodo vis labiau augantį visuomenės supratingumą apie šios kilnios veiklos vertę bei suvokimą, kad stabilus kraujo tiekimas gydymo įstaigoms yra būtinas nepriklausomai nuo savaitės dienos ar metų laiko. Dėkoju visiems NKC darbuotojams bei partneriams, nes sėkmingą kraujo donorystės veiklą galima užtikrinti tik stipriu, komandiniu darbu“, – sako jis.

Pasak D. Gutausko, net 2,2 pernai siekęs donorų grįžtamumo rodiklis, viršijęs Europos vidurkį, yra aiškus įrodymas, kad lietuvių požiūris į kraujo donorystę daugeliui Europos šalių gali būti pavyzdinis.

Kaip akcentuoja NKC direktorius, donoro grįžtamumas svarbus, nes donorui atvykus pakartotinei kraujo donacijai ir atlikus pakartotinius kraujo tyrimus, yra užtikrinamas jo panaudojamo kraujo saugumas ir kokybė. Todėl labai svarbu, kad donoras aplankytų kraujo donorystės centrą bent du kartus metuose.

Lietuviai puikiai supranta, kiek aktyvi kraujo donorystė ir paaukotas kraujas yra svarbūs ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms.

„Lietuvoje formuojasi stipri, europiniu mastu konkurencinga neatlygintinos kraujo donorystės kultūra. Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat – net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, – teigia jis.

Pasak NKC vadovo, kalbant apie tendencijas, svarbu paminėti ir tai, jog nepaisant to, kad kraujo surenkama vis daugiau, šalies gydymo įstaigose jo poreikis nemažėja, o išlieka toks pat arba didėja.

Daugiausia neatlygintinai donorų paaukoto kraujo iš NKC 2025-aisiais buvo užsakoma į
Klaipėdos universiteto ligoninę, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), Respublikinę Šiaulių ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninę, Respublikinę Panevėžio ligoninę.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių. Tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomi apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.

Šventinis laikotarpis – metas, kai dauguma žmonių, leisdami laiką su artimaisiais, atsipalaiduoja ir atitrūksta nuo darbų bei kasdienybės, todėl keičiasi ir jų mitybos bei poilsio įpročiai. Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir primena, kad gausesnės vaišės, persivalgymas ar alkoholio vartojimas gali turėti įtakos ne tik bendrai savijautai, bet ir kraujo donorystei. Nuo kasdienių donorų pasirinkimų priklauso, ar paaukotas kraujas bus tinkamas pacientams, gydomiems šalies ligoninėse.

Persivalgymas, riebus ar labai saldus maistas, taip pat alkoholio vartojimas gali paveikti kraujo sudėtį ir lemti, kad kraujas tampa netinkamas perpylimui, o donorystę tenka atidėti. Dėl to kai kuriems pacientams gali būti sudėtingiau laiku gauti reikalingą pagalbą.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, gausiai vartojant riebų, sočiųjų riebalų turintį maistą, kraujo plazmoje padidėja riebalų kiekis, todėl ji praranda skaidrumą ir tampa balkšvos spalvos. Tokia kraujo plazma laikinai tampa netinkama gydymui.

Tuo tarpu alkoholis skatina skysčių netekimą, todėl gali padidėti kraujo klampumas (tirštumas) ir laikinai pakisti kraujo rodikliai dėl kurių donorų kraujas gydymui irgi tampa netinkamas.

„Esame be galo dėkingi kraujo donorams už jų aktyvumą ir tai, kad kraujo donorystei nelieka abejingi tiek prieš šventes, tiek ir po jų. Kita vertus, švenčių metu, kuomet leidžiame laiką su artimaisiais, natūralu daugiau atsipalaiduoti, todėl kasmet per šventes stebime išaugusį kraujo donorų skaičių, kurių kraujo rodikliai būna netinkami donorystei. Dėl šios priežasties ir norime gyventojams priminti, kaip svarbu nepamiršti atsakingo požiūrio į savo sveikatą“, – teigia D. Gutauskas.

NKC direktorius priduria, kad norint padėti kitiems, pirmiausia reikia išmokti pasirūpinti pačiu savimi, todėl saikinga mityba, atsakingas alkoholio vartojimas, taip pat pakankamas judėjimas, pasak jo, yra svarbūs žingsniai siekiant išlikti sveikiems.

„Rūpindamiesi savimi, mes tiesiogiai prisidedame prie galimybės padėti kitiems – tai ypač svarbu kalbant apie kraujo donorystę. Net ir nedideli kasdieniai sprendimai per šventes gali turėti didelę reikšmę tūkstantiems šalies ligoninėse gydomų pacientų“, – pabrėžia D. Gutauskas.

Siekiant padėti gyventojams rūpintis savo sveikata bei išvengti situacijų, kai dėl laikinai pakitusių kraujo rodiklių donorystę tenka atidėti, NKC rekomenduoja:

• Vengti labai riebaus ir sunkiai virškinamo maisto, ypač patiekalų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų – keptų, gruzdintų, ruoštų su dideliais riebių padažų kiekiais ar gausiai naudojant majonezą. Tokie patiekalai, vartojami dideliais kiekiais, gali reikšmingai pabloginti kraujo kokybę;
• Saldumynus ir alkoholinius gėrimus vartoti saikingai, vengiant jų pertekliaus kelias dienas iš eilės. Per didelis cukraus ir alkoholio kiekis gali turėti tiesioginę įtaką kraujo rodikliams ir pabloginti bendrą savijautą;
• Valgyti neskubant ir sąmoningai, darant pertraukas tarp patiekalų ir stebint sotumo jausmą – tai padeda išvengti persivalgymo;
• Gerti pakankamai vandens viso šventinio laikotarpio metu, ypač jei vartojami sūresni ar riebesni patiekalai ar alkoholis. Pakankamas skysčių kiekis padeda palaikyti tinkamą organizmo pusiausvyrą;
• Nepamiršti judėjimo ir poilsio, net ir švenčių metu – pasivaikščiojimai gryname ore, fizinis aktyvumas bei pakankamas miegas itin svarbūs gerai savijautai.

Džiaugiamės galėdami pristatyti atnaujintą programėlės „Mano kraujas“ versiją – 2.0!

Atnaujinta programėlė sukurta siekiant patogesnio ir sklandesnio naudojimo vartotojams. Programėlę galima atsisiųsti Google Play ir Apple App Store parduotuvėse.

Kviečiame išbandyti atnaujintą versiją!

Informuojame, kad gruodžio 5 d. Nacionalinio kraujo centro punktai Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose dirbs pakoreguotu darbo grafiku. Kviečiame donorus atkreipti dėmesį į pasikeitusias darbo valandas ir suplanuoti vizitą iš anksto.

Gruodžio 5 d. darbo valandos:

• NKC Vilnius (Žolyno g. 34) – 9:00–15:00 val.

• NKC Vilnius (PC CUP, Upės g. 9) – 11:00–15:00 val.

• NKC Kaunas (Vytauto pr. 13) – 11:00–16:30 val.

• NKC Panevėžys (Nemuno g. 75) – 9:00–14:00 val.

• NKC Šiauliai (S. Daukanto g. 90) – 8:00–12:00 val.

Klaipėdos skyriaus darbo laikas nesikeičia – donorai priimami įprastu grafiku.

Lietuvos Respublikos (LR) atmintinų dienų įstatymą papildė nauja atmintina diena – birželio 14-oji, Pasaulinė kraujo donorų diena. Šios dienos įtraukimu į LR atmintinų dienų įstatymą siekiama skatinti neatlygintiną ir reguliarią kraujo donorystę, tikintis, kad toks žingsnis padės didinti donorų skaičių, kuris yra svarbus tiek kasdieniam sveikatos sistemos funkcionavimui, tiek pasirengimui ekstremalioms situacijoms ar nelaimėms, kai kraujo poreikis išauga.

Tokios naujovės numatytos šiandien Seimo priimtose į LR atmintinų dienų įstatymo pakeitimuose.

Didžiausios šalyje kraujo donorystės įstaigos – Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas teigia, jog kraujo donorystės įprasminimas valstybiniu lygmeniu yra itin svarbus žingsnis, nes jis ne tik padės skatinti naujus donorus dovanoti kraujo, bet ir pagerbs didelį, jau esamų donorų indėlį. Taip pat stiprins sveikatos sistemos pajėgumą užtikrinti gyvybiškai svarbias paslaugas visiems šalies gyventojams.

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems esamiems kraujo donorams, kurie net ir sunkesnėmis aplinkybėmis neapleidžia šios kilnios veiklos. Vieno donoro paaukotas kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes, o kraujo atsargos – tai mūsų šalies sveikatos saugumo pagrindas. Kiekviena donorystė reiškia realią pagalbą pacientams, kuriems kraujas reikalingas čia ir dabar – nuo onkologinių ligonių iki nelaimėse sužalotų žmonių. Įtvirtindami šią dieną kaip atmintiną, mes pagerbiame esamų donorų pasiaukojimą bei siunčiame aiškią žinią visiems potencialiems donorams, kad kraujo donorystė – tai visai valstybei be galo svarbi veikla“, – sako jis.

Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia, kad imtis žingsnio įtvirtinti birželio 14-ąją kaip Pasaulinę kraujo donorų dieną Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąraše paskatino ne tik siekis didinti visuomenės informuotumą apie kraujo donorystės svarbą, bet ir skatinti solidarumo, pilietiškumo bei bendruomeniškumo vertybes, prisidėti prie svarbių visuomenės sveikatos ir švietimo tikslų įgyvendinimo.

„Galima pasidžiaugti, kad mūsų šalyje jau dabar kraujo donorystei neabejingų gyventojų yra nemažai, o kraujo donorų skaičius kasmet auga. Kita vertus esu įsitikinusi, kad šios dienos įtvirtinimas atmintinų dienų sąraše yra vertybiškai svarbus žingsnis – jis padės dar labiau ugdyti jaunimo sąmoningumą, skatins pilietinį aktyvumą ir formuos teigiamą požiūrį į donorystę kaip į garbingą ir socialiai atsakingą veiklą“, – sako J. Sejonienė.

Primenama: kraują aukoti gali visi sveiki 18-65 metų gyventojai, vyrai – šešis kartus per metus, moterys – keturis. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kita sunkia lėtine, pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui iškiltų grėsmė užsikrėsti.

Tęsiame gražų bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga ir kviečiame šaulius prisidėti prie kraujodonorystės akcijos.

Atėję į NKC ir parodę šaulio pažymėjimą, vietoje įprastos dovanos galėsite pasirinkti akcijos kortelę.

Surinkus 2 korteles, jas galima iškeisti į 4″ elastinį spaudžiamąjį izraelietišką tvarstį.
Surinkus 4 korteles, jas galima iškeisti į CAT gen 7 turniketą.

Akcijos sąlygos ir taisyklės:

Akcijos organizatorius – VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, (toliau – organizatorius).

Akcijos laikotarpis – 2025 11 01 – 2026 12 31 (imtinai).

Padovanojus kraujo ir parodžius šaulio pažymėjimą, galima atsisakyti įprastos dovanos ir vietoje jos pasiimti akcijos kortelę. Surinkus 2 korteles jas galima iškeisti į 4″(10cm) elastinį spaudžiamąjį izraelietišką tvarstį arba 4 korteles į CAT gen 7 turniketą.

Dovaną galima atsiimti bet kuriame stacionariame punkte, jei tokios galimybės nėra, dovaną atsiųsime registruotu paštu.

Organizatoriai pasilieka teisę bet kuriuo metu keisti akcijos taisykles ar nutraukti akciją be atskiro įspėjimo.

Rudens mokslo atostogų metu, kai daugelis šeimų su vaikais išvyksta ilsėtis ir atitrūksta nuo kasdienybės, pastebimai sumažėja kraujo donorų aktyvumas ir surenkamo kraujo kiekis. Tuo metu kraujo komponentų poreikis šalies ligoninėse išlieka toks pat didelis. Tad prieš prasidedant moksleivių atostogoms Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus, ypač į tuos, kurie su vaikais ruošiasi išvykti ilsėtis, ir kviečia nelikti abejingiems bei nepamiršti kraujo donorystės svarbos.

 NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta O+, 0-, A+ ir A- grupių kraujo.

Šeimas, kurios moksleivių atostogų metu planuoja keliones ar poilsį, NKC kviečia dar prieš išvykstant apsilankyti artimiausiame kraujo donorystės padalinyje. Taip pat, esant galimybei, tai padaryti ir iškart po atostogų.

Kaip teigia NKC direktorius Daumantas Gutauskas, mažėjantis donorų aktyvumas – kone kiekvienų moksleivių atostogų tendencija. Tuo tarpu gydymo įstaigoms kraujo atsargų reikia kasdien, nepriklausomai nuo metų laiko, mėnesio ar savaitės dienos, nes pacientai negali laukti.

„Pirmiausia noriu padėkoti visiems tiems, kurie, užsiimdami savo kasdienėmis veiklomis, nepamiršta kraujo donorystės svarbos ir atvyksta paaukoti kraujo. Kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra be galo svarbus pildant kraujo atsargas ir gelbstint gyvybes pacientams gydymo įstaigose. O visiems tiems, kurie kartu su vaikais ruošiasi išvykti ilsėtis, norime priminti, kad pacientams ligoninėse kraujo reikia kasdien, nepriklausomai nuo atostogų ar švenčių. “, – teigia D. Gutauskas.

Deja, pasak D. Gutausko, kraujo atsargos senka sparčiai, o gyvybes gelbstinčių procedūrų niekas negali atidėti. Tad kviečiame nelikti abejingiems ir atvykti į artimiausią kraujo donorystės padalinį bei paaukoti kraujo.

Jis primena, kad kraujo donorystė – daug pastangų ir laiko nereikalaujantis veiksmas bei puikus kilniaširdiškumo pavyzdys.
„Jūsų gerumas šiandien gali tapti kažkieno rytojumi. Be to, niekada nežinai, kada ir pačiam, ar tavo artimajam, ar draugui gali prireikti tokios pačios pagalbos“, – sako jis.

NKC primena, kad kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktos operacijos.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga.

2025-11-03 laimėtojais tapo Juozas Ramanauskas ir Sandra Minalgienė. Kadangi Juozas Ramanauskas neatsiemė dviračio, vietoje jo ištrauktas naujas laimėtojas Domas Andriuškevičius.

2025-12-01 laimėtojais tapo Tomas Banys ir Agneta Vainienė. Su laimėtojais susisiekėme ir laukiame jų atsiimant dviračius! 🎉

2025-11-03 laimėtojais tapo Neringa Norkutė ir Vitalijus Kairys. Su laimėtojais susisiekėme ir laukiame jų atsiimant dviračius! 🎉

Loterijos taisyklės: „Kelionė prasideda nuo pirmo lašo“

1. Organizatorius

Loteriją organizuoja Nacionalinis kraujo centras (toliau – Organizatorius).

2. Loterijos tikslas

Skatinti pirmąją kraujo donorystę ir didinti pirmą kartą kraują dovanojančių asmenų skaičių.

3. Dalyviai

• Dalyvauti gali tik asmenys, pirmą kartą dovanoję kraujo.
• Dalyvis turi būti vyresnis nei 18 metų ir atitikti kraujo donorystės reikalavimus.
• Pakartotiniai donorai loterijoje dalyvauti negali.

4. Dalyvavimo sąlygos

• Po kraujo donorystės pirmakarčiams įteikiama QR kortelė. Jei jos donorystės maišelyje nėra, pirmą kartą kraują dovanojęs asmuo turi kreiptis į registratorių arba Organizatorių.
• Registracija į loteriją vyksta tik per nurodytą formą (Google Form).
• Registruojantis būtina pateikti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir telefono numerį.
• Į loterijos sąrašą įtraukiami tik tie dalyviai, kurie pilnai užpildė registracijos formą.
• Vienas dalyvis gali registruotis tik vieną kartą.

5. Loterijos laikotarpis

• Loterija vyksta nuo 2025-10-01 iki 2025-12-31.
• Prizų burtų traukimas ir paskelbimas vyks kas mėnesį pagal Organizatoriaus nustatytą grafiką:
  • 2025-11-03
  • 2025-12-01
  • 2026-01-02

6. Prizai

• Loterijoje bus išdalinti 6 dviračiai (po 2 dviračius kas mėnesį).
• Kiekvienas nugalėtojas gali laimėti tik vieną prizą.

7. Nugalėtojų nustatymas

• Nugalėtojai išrenkami atsitiktiniu burtų traukimu iš visų užsiregistravusių pirmakarčių donorų.

8. Prizų įteikimas ir viešinimas

• Nugalėtojai bus informuoti el. paštu arba telefonu per 1–3 darbo dienas nuo burtų traukimo.
• Laimėtojų sąrašas taip pat bus paskelbtas Organizatoriaus „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
• Prizai įteikiami pagal susitarimą.
• Dalyvaudamas loterijoje, dalyvis sutinka, kad laimėjimo atveju jo vardas ir nuotrauka gali būti paviešinti Organizatoriaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir komunikacijoje, susijusioje su loterija.

9. Asmens duomenų tvarkymas

• Dalyvių pateikti duomenys naudojami tik loterijos organizavimui ir prizų įteikimui.
• Organizatorius laikosi BDAR reikalavimų ir užtikrina dalyvių duomenų saugumą.

10. Papildomos sąlygos

• Jei dalyvis nesutinka su burtų rezultatais arba nesilaiko taisyklių, prizas gali būti perduotas kitam dalyviui.
• Organizatorius pasilieka teisę keisti loterijos taisykles, apie tai iš anksto informuodamas dalyvius atnaujinant informaciją soc.tinkluose ir puslapyje www.kraujodonoryste.lt 
• Dalyviai privalo pateikti teisingus duomenis registracijos formoje.